„Lesės“ prieglaudoje Mufasa leidžia jau septintus metus – beveik tiek, kiek jam pačiam metų. Į prieglaudą jis pateko vos dvejų metų su jau nukirpta uodega ir apkarpytomis ausimis.

„Jis labai protingas, dresuotas, moka visas komandas“, – sakė prieglaudos darbuotoja.

Tačiau po trejų nesėkmingų bandymų ieškant namų Mufasa visą likusį gyvenimą leis prieglaudoje. Mat pirmieji šeimininkai skundėsi, kad su šiuo šunimi nesusitvarko. O bandę jį priglausti vėliau buvo išgąsdinti jo polinkio į agresiją.

„Nemėgsta dviratininkų, automobilių. Reikia ir nulaikyti jį. Reikia ne tik jėgos turėti, bet ir supratimo apie šunį“, – teigė priegaudos darbuotoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lesės“ prieglaudos darbuotojai neatmeta, kad Mufasą traumavo ir atliktos uodegos bei ausų operacijos. Gyvūnų gerovės specialistai tikina, kad kupiravimas palieka ir psichologinių, ir fizinių randų.

„Jis praranda apsaugą nuo darganotų orų. Praranda uodegą, kuria gali komunikuoti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas“, – sakė VŠĮ „Šuniukų fėja“ atstovė Skaistė Svidraitė.

Prieš keletą metų kupiravimo atvejų fiksuota daugiau tarp pačių veisėjų, nors draudimas jau galioja kone 20 metų.

Šiais laikais apkarpytos šunų ausys ar uodegos – dažnai pačių šeimininkų valia.

„Žmonės įsigiję sau augintinį – šeimos narį – nusprendžia kažkaip pagerinti, pagražinti jo išvaizdą“, – kalbėjo VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovė skyriaus patarėja Diana Šutovienė.

Pasirodo, ausis ir uodegą apkarpyti sutinka ir kai kurie nelegaliai veikiantys veterinarijos gydytojai.

Šiam haskio ir dobermano mišrūnui ausis nukirpti įkalbėjo būtent veterinaras.

„Jis teigė, kad tai yra sunkios, storos ausys, kad šuo vėliau turės problemų su tomis ausimis“, – sakė S. Svidraitė.

Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad žmonės dažniausiai kupiravimui savo augintinius veža į užsienį, kur negresia baudos už tokį gyvūno žalojimą.

„Šeimininkas nusprendžia tariamai patobulinti gyvūno išvaizdą ir net nesusimąsto, kad visos tos operacijos skausmingos. Dažnai jos daromos net nenuskausminus“, – sakė D. Šutovienė.

Jis praranda apsaugą nuo darganotų orų. Praranda uodegą, kuria gali komunikuoti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.

Nukarpyti ar palikti natūralias, ginčai kyla ir dažniausiai kupiūruojamų dobermanų veislės šunų „Facebook“ grupėse. Tačiau tų, kurie šitaip patobulinti savo šunį užsimanys Lietuvoje, laukia nemenkos baudos. Už tokį šuns žalojimą pirmą kartą bauda svyruoja nuo 150 iki 2 tūkst. eurų. O pakartotinė bauda siekia 4 tūkst. eurų. Bus konfiskuojamas ir pats gyvūnas. Tačiau kai kurie parlamentarai pastebi, kad dabartiniame gyvūnų gerovės įstatyme yra daug spragų.

„Apeinama taip, kad asmenys, kurie tokius gyvūnus turi, sako, kad neva juos įsigijo trečiosiose šalyse, kur leidžiamos tokios procedūros“, – sakė Seimo narė Ieva Pakarklytė.

Tad politikai patikina, kad nepakanka baudų. Siūlo griežtinti įstatymą.

„Projektu siūlome nebeleisti veisti, parduoti ir parodose dalyvauti su tokiais gyvūnais, kuriems buvo karpytos ausys ar uodegos“, – teigė I. Pakarklytė.

Griežtesniam reguliavimui pritartų ir gyvūnų gerovės aktyvistai.

„Žmonės gali save tobulinti. Jie priima sprendimus apie save, bet mes neturime teisės priimti sprendimus apie kitą“, – sakė S. Svidraitė.