Vyriausybė kovoje su kontrabanda siūlo įtvirtinti, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvoje ir kuris nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nemoka skirtų baudų, gali būti uždrausta iki penkerių metų atvykti į Lietuvą.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), taip siekiama riboti užsieniečių, užsiimančių kontrabanda ir neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, atvykimą.

Tokiam siūlymui šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas. Taip pat siūloma atsisakyti atskiros procedūros, pagal kurią užsieniečiams išduodamas leidimas dirbti.

„Šiuo metu atvykstantis dirbti Lietuvoje užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, jeigu jam išduotas leidimas dirbti. Dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo Lietuvoje į Darbo biržą turi kreiptis darbdavys. Projektu siūloma atsisakyti atskiros leidimo dirbti gavimo procedūros. Gavus užsieniečio arba darbdavio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, būtų atliekamas ir užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams ir sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti vertinimas“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Seimas šiuo metu jau svarto kitas VRM rengtas pataisas, kuriomis siekdama pažaboti užsieniečius, leidimų gyventi Lietuvoje siekiančius per fiktyvų verslą.

Numatoma, jog užsieniečiui leidimas gyventi būtų išduodamas, jei jis turėtų tokias gyvenamąsias patalpas, kuriose kiekvienam, deklaravusiam čia gyvenamąją vietą, tektų ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų. Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad išduoti leidimą būtų atsisakoma nustačius, jog įmonė, kuriai ketina vadovauti užsienietis, yra fiktyvi, taip pat jog užsieniečio buvimas Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą.

Tačiau Seime jau svarstomu projektu ketinama nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas užsieniečiams, kurie atkeliauja dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Jiems norima numatyti ilgesnį išduodamo leidimo terminą, atsisakyti reikalavimo vertinti darbo atitiktį Lietuvos darbo rinkos poreikiams, jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti tris kartus didesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.