Daugelis ilgai ir nekantriai laukė tikrosios žiemos, atkeliaujančios rogių keliu. Nors pavėluotai, tačiau sulaukėme: ir rekordinių šalčių, ir gausaus sniego, kurį sudaro maži balti gamtos stebūklai - šešiakampės snaigės.

Snaigės - žiemos hieroglifai
 
Japonai snaiges įpratę vadinti hieroglifais – senųjų Egipto bei Kinijos raštijos ženklais. Gal dėlto, kad esti snaigių atmainų daugybė ir jų mįslinga mokslo neišspresta kilmė.

Be to, snaigių atmainų kiekis siekia iki 5 000 ir skaičiumi yra artimas senųjų hieroglifų ženklams. Visų snaigių sandara yra šešiakampė, ir sudaryta iš ledo kristalų – stulpelių, plokštelių, adatų ir kitų darinių, priklausomai nuo skirtingų aplinkos temperatūros, drėgmės bei vėjų. Bene pirmasis snaiges moksliškai (geometriškai) pradėjo tirti vokiečių karališkasis astronomas J.Kepleris, parašęs traktatą „Apie šešiakampes snaiges“ (1611 m.).

Deja, į klausimą, kodėl visos snaigės šešiakampės bei septynių skirtingų kristalų rūšių, traktate nebuvo atsakyta. Tai mėgino išsiaiškinti ir prancūzų matematikas bei filosofas R.Dekartas. Vieną didžiausių darbų snaigių tyrime atliko amerikietis A.Bentley (1885 m.), net gavęs pravardę „sniegulė“. Mat jis per 46 darbo metus surinko ir nufotografavo virš 5 000 skirtingų formų snaigių ir sudarė jų fotokartoteką. Jis įrodė, kad gamtoje vienodų snaigių labai reta. Kitų tyrinėtojų nuomone, vienodų formų snaigių formų nėra išvis. Nuo 2001 metų snaigių sandaros paslaptis bando išspręsti Kalifornijos astronomas K.Libbrecht.
 
Viename sniego grame yra 1–3 tūkstančiai snaigių. Esant drėgnam orui jos krisdamos sulimpa į didelius gniužulus, neretai iki 5-10 centimetrų, o kartais ir 30 centimetrų skersmens. Jos vadinamos „vilko kąsniais“.

Snaigių sukurtoji sniego danga apie 5-10 centimetrų storio jau tinka ne tik rogių keliui, bet ir slidėms. Pasirodo, rogių transportui judėti suslėgtu sniegu pakanka net apie 10 kartų mažiau energijos, nei ratams. Lengva sniegu judėti ir slidėmis, nes tarp jų ir sniego dangos, kaip ir tarp rogių pavažų, susidaro plonas, labai slidus vandens sluoksnelis.

Kuo slidės ilgesnės, tuo jos geriau šliuožia. Tai svarbu žinoti lenktynininkams. Patyrę slidinėtojai moka ir be termometro nusakyti oro šaltį – kuo slidės čeža (gargžda) aukštesniu garso tonu, tuo būna šalčiau. Taip eskimai sugeba išmatuoti oro teperatūrą.

Sniegai globoja gamtą
 
Sniego danga saugo ir globoja gyvąją gamtą ir net papildomai tręšia žemę snaigių atnešamais atmosferos azoto bei kitais junginiais. Sniegai apsaugo augaliją nuo įšalimo, nes apsnigtos dirvos augalų šaknų gilumoje šalčiai sumažėja nuo 2 iki 4 kartų.
Būtent dėl to mes galime auginti ir dvimečius žiemkenčius – rugius bei rapsus bei naudotis skaniausia pasaulyje juodaja duonele. Kontinentinės šalys tokios duonos neturi, nes esant didesniems šalčiams ir esant nepastoviai sniego dangai žiemkenčiai žūsta.

Besniegėje žemėje neturėtume ir skaniųjų kriaušių bei slyvų, savų vynuogių bei kitų subtropinės kilmės augalų. Po sniegu patogiai slepiasi nuo šalčių kurapkos, kiškiai, žvirbleliai, voverės, zuikučiai bei barsukai ir iš dalies stambesnieji gyvūnai, ypač  - žiemą užmiegantieji.
 
Labai stori sniegai gamtai gali turėti ir neigiamų padarinių. Šiltomis žiemomis dėl deguonies trūkumo gali iššusti žiemkenčiai, o po ledais žūva žuvys. Todėl žvejai tokiais atvejais turėtų valyti sniegą ir kirsti lede eketes. Tuo tarpu stipresni šalčiai būna neblogi gamtos sanitarai, kurie pašalina gamtai nereikalingus bei ligotus gyvūnus, kenksmingus graužikus, vabzdžius, muses, maliarijos ir kitus virusus. Antai po šiltų žiemų pas mus keleriopai padidėjo kenksmingų sveikatai erkių, sukeliančių encefalito susirgimus ir net mirtis. „Dezinfekciniai“ šaltukai gamtai ir žmonėms  yra visada naudingi ir nereikia ant jų pykti.

Ar galima numatyti žiemos pobūdį?
 
Žmonės bando atspėti ateinančios žiemos pradžios laiką. Deja, dažniausiai metų laikų ilgalaikės oro prognozės būna prieštaringos ir nepasitvirtina.

Apie tai liudija šiuometinės Britanijos mokslininko Anno ir rusų ekspertų meteorologų neseniai paskelbtos lažybos iš 10 tūkst. JAV dolerių. Pagal lažybų sąlygą, jei 2012–2017 metais, palyginus su 1998– 2003 metais, klimatas pašiltės – laimės britas. O jei klimatas šiuo laikotarpiu vės – laimės rusai.

Laimėjimo sumą sutarta paaukoti žmonėms, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Įrodyta, kad viena patikimiausių ilgalaikių oro prognozių yra toji, kuri siejama su klimatinėmis normomis (vidutiniais ilgamečiais to laiko rodikliais). Pagal šiuos rodiklius Lietuvoje žiema paprastai prasideda gruodžio 15 – 25 dienomis.

Anksčiausiai žiema atkeliauja į Šalies rytus, o vėliausiai į pajūrį. Neretai čia ji susidaro net po Naujųjų metų. Nors būna metų, kai žiema, skirtingai nuo oro cirkuliacijos formų ji prasidėdavo lapkričio mėnesį, o kartais tik vasarį. Šiemet pirmieji sniegai klimatiškai formavosi beveik laiku.
 
Remiantis Europos orų prognozės Centro (ECMWF) duomenimis, galima teigti, kad šiųmetė sausio ir vasario šiluma bus artima normos (-5), su kiek padidintais krituliais. Rusų meteorologai Rytų Europoje sausį ir vasarį prognozuoja gan šiltus, dažniausiai su temperatūromis artimomis nuliui ir su retais, iki 5–10 laipsnių, šalčiais.

Pagal mūsų gretimų mėnesių temperatūrų ryšius (koreliaciją) seka, kad po šiltų gruodžių dažniausia (apie 75 proc.) būna ir šilti sausio mėnesiai. Panašiai po šiltų sausių panašūs būna ir vasario mėnesiai. Sausį ir vasarį ilgėjant dienai didėja ir Saulės šypsnių. Jų vidutinė trukmė sausį būna apie 40, o vasarį - 60 valandų.

Daugelį Saulės tyrinėtojų labai stebina, kad nuo lapkričio 20 dienos iki minimumo sumažėjęs Saulės aktyvumas dar tęsiasi ir dabar, nors pagal vienuolikos metų Saulės veiklos ritmą jos aktyvumas turėtų didėti. Galima tikėtis, kad esant tokiai ramiai Saulei ypatingų atmosferinių stichijų Žemėje netūrėtų būti, o elektromagnetiniai ryšiai bus normalūs. Mūsų žinomoji „žiniuonė“ prof. E.Šimkūnaitė, kuri retai būdavo be humoro jausmo, teigė, kad sausį ir vasarį gimusieji gyvenime būna geri, ramūs ir meilūs. Jų būdas neretai gali linksmai plykstelėti, bet sudraustas – ir visai savyje užsidaryti. Šviesios tviskančios gyvenimo dienos jų atminty lieka labai ilgai.