POŽIŪRIS

Bimbalų zyzimas aplink autobusų stotį

Regėdamas, kaip įnirtingai vietiniai ir Vilniaus politikai, valstybės pareigūnai ir netgi teisėjai riejasi dėl Klaipėdos autobusų stoties, tūlas nesupranta, koks bimbalas aniems įgėlė. Mat sparčiai besistatančio, atsinaujinančio uostamiesčio siluete mūsų autobusų stotis pradeda atrodyti it koks šustauskėlis Vienos baliuje. Rodos, reikia ne rietis, o dirbti, atnaujinti tą stotį. Bet kur tau… Ir iš kur tūlam žinoti, kad rietenos dėl autobusų stoties - tai rinkimus totaliai prapylusių vietos politikierių bandymas įgelti dabartinei miesto valdžiai…

UAB Klaipėdos autobusų parkas, kontroliuojama savivaldybės, apgalvojusi, kaip turi atrodyti šiuolaikinė stotis, ryžosi parduoti dalį beveik nenaudojamų patalpų ir už gautus pinigus modernizuoti vieną iš svarbiausių miesto infrastruktūros objektų. Kitų finansavimų šaltinių nerasta: bendrovės galimybės skolintis yra ribotos, o iš apyvartinių lėšų šiandien niekas nieko nestato.

Būtina pažymėti, kad autobusų stoties atnaujinimo problema yra aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir kitiems Lietuvos miestams. Šių miestų savivaldybės, stočių rekonstrukcijoms lėšų neturi, tad sukasi, kaip kuri išmano. Antai Kėdainiai jau seniai vietoj stoties miesto centre leido pastatyti degalinę, o naują stotį pastatė miesto pakraštyje.

Tačiau dabartiniai šalies Vyriausybė ir Seimas tradiciškai užėmė dviveidišką poziciją: jie, neduodami nė cento autobusų stotims atnaujinti, uždraudė savivaldybėms jas parduoti ir taip prasimanyti pinigų naujoms stotims statyti. Tačiau per irgi tradicinį neapsižiūrėjimą padarė klaidą: dauguma miestų stočių disponuoja ne savivaldybės, o jų valdomos bendrovės. Savivaldybės, tarp jų ir Klaipėdos, pasinaudojo šia įstatymo spraga ir priėmė visiškai teisėtus sprendimus, leidžiančius imtis neatidėliotinų veiksmų autobusų stotims atnaujinti.

Va tuomet ir kilo dantų griežimo ir bandymo įkąsti Klaipėdos valdžiai vajus. Pažiūrėkime, kas ir kodėl kelia šį vajų. Pirmuoju smuiku groja daugelį partijų ir jų idėjas išdavęs dabar, matyt, irgi tik laikinai socialdemokratas, apskrities vyr. gydytojas V.Anužis. Socdemai, žinia, per rinkimus į savivaldybes Klaipėdoje surinko tik kelis tūkstančius klaipėdiečių balsų ir teturi tik tris vietas miesto taryboje. O valdyti Klaipėdą norisi, oi, kaip norisi…

Rėkdami, kad negalima parduoti dalies autobusų stoties, klaipėdiečių rinkėjų valdžios į pagriovį nustumti socdemai nesako, iš kur reikia paimti pinigų tai stočiai atnaujinti. Jie siekia labai primityvių tikslų: prieš rinkimus pasirodyti liaudies ir jos turto gynėjais, apjuodinti miesto valdžią. O žinant, kad UAB Klaipėdos autobusų parko direktorė yra ir miestą valdančios koalicijos narė, nesunku nuspėti, kad bandoma pasėti nesantaiką tarp jos ir miesto vadovų,- o gal valdančioji koalicija subyrės ir socdemams irgi atiteks koks valdžios šaukštas…

Socialdemokratų ginklas - jų valdomi Klaipėdos apskrities administracija, Vyriausybės atstovo apskrityje kėdė, Uosto direkcija ir dauguma Seime bei Vyriausybėje. Turint tokius botagus galima gerai miesto valdžiai užtvoti. Ir tvojama iš širdies. Šitaip tvojant, miesto gerovė, idealai užmiršti: pralaimėjusiems taip norisi kandžioti, gelti, uiti oponentus, kad kartais net sveikas protas užmirštamas. Jeigu jo, aišku, būta.

Kovos azarto pagauta apskrities viršininkė jei tik gali kuo nors Klaipėdos valdžiai nepadėti, tai ir nepadeda, Vyriausybės atstovė, dažnai peržengdama savo kompetencijos ribas, bombarduoja savivaldybę absurdiškai raštais ir reikalavimais, seimūnai irgi vyriausybininkai jiems gražiai „turavoja“, o apskrities vyriausiasis gydytojas per miesto tarybos posėdžius, retai kada būna ne prie mikrofono.

Tad nėra ko stebėtis, kad regėdami tokį vajų nei šiokį, nei tokį sprendimą priėmė vienas iš Klaipėdos teismų: remdamasis dar praktiškai neįsigaliojusiu įstatymu anuliavo dalies autobusų stoties pardavimo sandorį, panaikino teisėtą miesto tarybos sprendimą. Ir nusispjaut aniems, kad Klaipėdos autobusų stotis klaikiai atrodo, kad nėra laisvų pinigų jai rekonstruoti. Svarbu idėjinę kovą laimėti.

Tačiau viskam yra ribos. Konstitucinis Teismas neseniai pademonstravo, kad teisingumas šalyje vis dėlto yra. Ir bandymai spekuliuoti įstatymo raide galų gale smogia patiems spekuliantams, nustumdami juos į demokratijos raidos šiukšlinę.