Iš pradžių garsiai šaukė, o po mėnesio nuleido rankas. Istorija apie galimą sostinės konservatorių šnipinėjimą baigėsi šnipštu. O gal tai tebuvo dešiniųjų triukas prieš rinkimus?

Prokurorai nieko nerado

Kas galėjo slapta klausytis dešiniųjų ir sekti juos, posėdžiaujančius savo partijos centrinėje būstinėje Vilniaus senamiestyje? Specialiosios tarnybos, politiniai oponentai ar užsienio šnipai? Į tokius dešiniųjų klausimus atsakymus turėjo pateikti prokurorai. Prieš mėnesį konservatoriai paskelbė savo būstinėje sostinėje radę klausymosi aparatūrą.

Tačiau prokurorai, užuot į klausimus atsakę, tyrimą nutraukė. Jie pranešė, kad nusikalstamos veikos požymių galimoje dešiniųjų šnipinėjimo istorijoje neaptikę.

Be to, ir patys sostinės konservatoriai, regis, prokurorų tyrimo nenorėjo. Į įvykio vietą atvykusiems specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnams esą rastos klausymosi aparatūros jie neperdavė. Dienraščio žiniomis, konservatorių būstinės vadovai tuomet keistai teisinosi, esą rasta klausymosi aparatūra ėmė ir pasimetė.

Skleidė gandus

Paskui kai kurie konservatoriai ėmė skleisti sąmokslo teorijas. Esą klausymosi aparatūra rasta ne tik jų būstinėje, bet ir iškilaus parlamentaro, rinkimų štabo vadovo pavaduotojo Manto Adomėno apartamentuose senamiestyje.

Vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo plepalai. O pats M.Adomėnas elgėsi itin keistai: nei paneigė tai, nei patvirtino.

Galiausiai kai kurie dešinieji, pasinaudodami šia konservatorių šnipinėjimo istorija, nusprendė suvesti senas sąskaitas: pradėta skelbti, kad klausymosi aparatūrą įrengė saviškis – Vilniaus tarybos narys Vidas Urbonavičius.

Tokia istorija įtikino ne vieną konservatorių – juk V.Urbonavičius prieš kurį laiką bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Juk būtent jo dėka buvo sulaikytas buvęs Tvarkos ir teisingumo partijos bei tarybos narys Evaldas Lementauskas.

Regis, V.Urbonavičius pralaimėjo: jis neteko sostinės tarybos konservatorių frakcijos vadovo posto. Ji pakeitė jaunas ir M.Adomėnui ištikimas Valdas Benkunskas.

Dedasi nuskriausti

Ši galimo klausymosi istorija būtų taip ir pasibaigusi, jei ne premjeras Andrius Kubilius. Komentuodamas prokurorų sprendimą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo nutraukti, jis nepamiršo priminti, kad šios Vyriausybės priešų – itin daug: „Dar pavasarį ir Vyriausybės pasitarimuose labai aiškiai buvo formuluota ir mūsų atitinkamų saugumo institucijų, kad ypač įgyvendinant energetikos projektus pasipriešinimo tiems projektams tikrai yra ir bus labai daug, ir vienas iš taikinių pasipriešinant bus kaip tik mūsų partija.“

Tokios premjero kalbos tik dar labiau patvirtino mintį, kad istorija apie rastas „blakes“ – pačių konservatorių darbas.

„Kad ir kas būtų šios istorijos iniciatorius, konsevatoriai čia išlošė. Į juos atkreiptas dėmesys – kaip į kankinius. Prieš rinkimus, kai esi pateikiamas kaip nukentėjęs, tai ypač naudinga, nes tokius rinkėjai paprasčiausiai užjaučia“, – taip „blakių“ istoriją įvertino politologas Vytautas Dumbliauskas.