Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) aiškinasi aferą, valstybei galėjusią atnešti beveik pusės milijono litų nuostolį. Įtariama, kad vienos didžiausių šalies draudimo kompanijų „Lietuvos draudimas“ aukštas pareigas užėmęs darbuotojas sutarė su trijų bendrovių atstovais apdrausti nesamus, vėliau neva kritusius brangiakailius žvėrelius, pranešė Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Žvėrelių nerasta

Kompensuoti „Lietuvos draudimui“ dalį įmonėms išmokėtų draudimo išlaidų turėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos. Manoma, kad aferos metu „suvaikščioję“ pinigai turėjo nubyrėti ir į neegzistavusius žvėrelius apdraudusių įmonių vadovų kišenes, ir į „Lietuvos draudimo“ atstovo.

FNTT pareigūnų akiratin pakliuvo „Lietuvos draudimo“ bendrovės šiaurės regiono padalinio direktorius Juozas Trečiokas bei trijų Panevėžio rajone registruotų įmonių vadovai, tarpusavyje susiję giminystės ryšiais: „Žvėrys LT“ direktorė penkiasdešimt vienerių metų Virginija Skukauskienė, jos sūnus, bendrovės „Penki nuliai“ vadovas trisdešimtmetis Donatas Skukauskas ir bendrovės „Vixena“ direktorė keturiasdešimt ketverių metų Gražina Kučinskienė.

Įtariama, jog jie per kelis mėnesius „Lietuvos draudimo“ kompanijoje apdraudė Panevėžio rajono Žibartonių ir Radviliškio rajono Pavartyčių kaimuose tariamai auginamas audines. Pareigūnams užkliuvo, jog iš 108 tūkstančių 674 apdraustų brangiakailių žvėrelių didesnė dalis išvis net neegzistuoja. Išsiaiškinta, kad Pavartyčiuose 39 tūkstančius 764 audines augino tik bendrovė „Vixena“, „Žvėrys LT“ turėjo tik aštuonias meškėnų pateles, o „Penki nuliai“ žvėrelių iš viso nelaikė.

Kompensacija - iš valstybės

Bendra žvėrelių apdraudimo suma įtariamai suklastotuose dokumentuose nurodyta apie 18 milijonų 300 tūkstančių litų. Vienas gyvūnas buvo apdraustas 150-170 litų.

Manoma, jog dokumentai buvo suklastoti - nurodytas netikras gyvūnų amžius ir skaičius. Tyrimo duomenimis, pirmus du mėnesius įmonės „Lietuvos draudimui“ įmokas mokėjo. Esą vėliau audinės pradėjo kristi. Tiesa, kad nekiltų įtarimas, ne visos iš karto. Kitaip būtų tekę nurodyti, kur išvežama brangiakailių dvėseliena. Apie tariamus nuostolius bendrovių vadovai vis pranešinėjo gyvūnus apdraudusiai kompanijai „Lietuvos draudimas“.

Pareigūnai aiškinasi, ar J.Trečiokas žinojo apie apdraustų žvėrelių kritimo aktų suklastojimą ir kodėl „Lietuvos draudimo“ Panevėžio skyriaus darbuotojai iš pat pradžių nematė ir neskaičiavo draudžiamų žvėrių.

Pagal sutartį su trimis bendrovėmis „Lietuvos draudimas“ už neva nustipusius gyvūnus privalėjo kompensuoti daugiau nei 705 tūkstančius litų. Žemės ūkio ministerijos sudarytos draudimo įmokų kompensavimo taisyklės nurodo, kad žvėrių kritimo atveju 50 procentų išmokėtos sumos draudimo bendrovei privalo kompensuoti NMA.

Manoma, jog būtent J.Trečiokas liepė savo kolegoms kreiptis į agentūrą, kad jo darbovietei iš nacionalinio biudžeto grįžtų apie 404 tūkstančius litų.

NMA apgauti neliko - apie galimą finansinę aferą tyrimą pradėję FNTT pareigūnai pranešė. FNTT tyrimo galutinių rezultatų nesulaukę agentūros atstovai situacijos nekomentuoja. „Lietuvos draudimo“ atstovai atsakė lakoniškai: „Apie vykdomą tyrimą bendrovė „Lietuvos draudimas“ žino ir bendradarbiauja su FNTT. Laukiam tyrimo galutinių rezultatų.“

Susisiekti su tarsi akylai saugomu J.Trečioku nepavyko, neišduota, ar vyriškis toliau liks savose pareigose. „Sekundės“ žiniomis, apklausiamas vyriškis savo kaltę neigė, viską suvertė „neapdairumui“.

Įtarimų daugiau

Visoms trims teisėsaugos akiratin pakliuvusioms bendrovėms paskelbtas bankrotas, dalį jų turto ketina perimti paskolas suteikę bankai. Tariamus gyvūnėlius neva auginančios fermos Žibartoniuose ir Pavartyčiuose uždarytos, jas saugo samdomų apsaugos tarnybų darbuotojai.

FNTT Panevėžio apskrities skyriaus viršininkas Arnas Urbanavičius „Sekundę“ informavo, jog dėl galimos aferos pradėtas tyrimas, įtariamieji apklausti.

„Mūsų tarnyba tas bendroves stebėjo jau anksčiau. Vienas iš įmonės vadovų jau buvo teistas, tyrimas buvo pradėtas ir dėl apgaulingai tvarkomos buhalterijos. Aiškinantis šias nusikalstamas veikas, mūsų operatyvinei grupei įtarimai kilo ir dėl draudimo. Užkliuvo, kad apdraustų žvėrelių tiesiog nesimato“, - sakė A.Urbanavičius.

Įtariama, kad nuo bendrovių vadovų gali būti nukentėjusios ir užsienio firmos. Išsiaiškinta, jog Danijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų verslininkai įmonėms davė specialią įrangą kailiams apdoroti, už kurią mainais turėjo būti atlyginta brangiaisiais kailiais. Tačiau užsieniečiai atlygio taip ir nesulaukė.

Bendrovė „Vixena“ teisėsaugos akiratin pakliuvo ir dėl pernai gruodžio 1-osios naktį Pavartyčiuose esančiose žvėrelių fermose įvykdyto apiplėšimo. Tąkart į sargo prižiūrėtas patalpas įsibrovė trys kaukėti vyrai. Fermas saugojęs darbuotojas nukentėjo smarkiai - žiauriai sumuštas vyriškis gydėsi ligoninėje.

Bendrovės direktorius tikino, kad nusikaltėliai pasisavino apie 8000 audinių kailiukų. Vis dėlto plėšimo bylą tyrę policininkai išsiaiškino, kad prie nusikaltimo nagus prikišo pats direktorius. Drauge su juo plėšimo organizavimu įtariami dar septyni asmenys. Neabejojama, kad apiplėšimas suregztas siekiant užtikrinti, jog dalis tariamai kritusių žvėrių kailių buvo pavogta. Aferos byla netrukus turėtų pasiekti teismą.

Skandalų kilo ne kartą

NMA Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jurgita Švirinienė

Pagal Žemės ūkio ministerijos sudarytas draudimo įmokų kompensavimo taisykles, NMA iš nacionalinio biudžeto gali grąžinti 50 procentų draudimo bendrovės išmokėtos sumos. Dėl galimų nesąžiningų dalinių įmokų kompensavimo sandorių skandalai yra kilę ne kartą. Mūsų agentūra gauna tik tam tikrus dokumentus, pačių draudimo polisų nemato. Jeigu kyla įtarimas, dokumentus tikriname, draudimo bendroves įspėjame. Jei įtarimai pasitvirtina, su draudimo įmone nutraukiame bendradarbiavimą. Žemės ūkio ministerija nurodžiusi, jog patikrinti privalome ne mažiau nei 1 procentą gautų dokumentų. Įtarimų atveju dalinių įmokų kompensavimas sustabdomas ar nutraukiamas. Negaliu pasakyti, ar „Lietuvos draudimas“ jau yra įkliuvęs. Kaltinti gali tik teisėsaugos institucijos.