Kritikuoja dabartinę tvarką

Iš pirmo karto egzaminus "Regitroje" išlaiko vos apie pusė vairuotojų. Daugumai vairuotojo pažymėjimą pavyksta gauti antruoju bandymu.

"Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad mūsų šalyje yra susiklosčiusi ydinga praktika, kai į vairavimo mokyklą atėjęs asmuo tikisi visas žinias ir kompetencijas, reikiamas vairuotojo pažymėjimui gauti, sukaupti vos per kelias pamokas. "Šiuo metu galiojanti tvarka, kai vairavimo mokykloje mokinys praktinio vairavimo mokomas 30 val., yra keistina. Tokios anksčiau galiojusios tvarkos jau yra atsisakiusi Didžioji Britanija, jos atsisakyti ketina ir Suomija", – kitų šalių pavyzdžius vardijo S.Šuminas.

Valandų terminas, pašnekovo teigimu, yra visiškai netinkamas matas kalbant apie asmens parengimą dalyvauti eisme. "Turėtų būti apibrėžta trumpai ir aiškiai – mokytis reikia, kol bus pasiektas lygis, kai asmuo bus pasirengęs savarankiškai dalyvauti eisme", – "Kauno dienai" sakė "Regitros" atstovas.

Kitokios nuomonės laikosi Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo asociacijos (LVMKKA) prezidentas Kęstutis Vaicekiūtis. Pasak jo, kalbant apie vairavimo mokymą reikia nepamiršti ir ekonominės situacijos – vieni sau gali leisti mokėti už papildomas praktinio vairavimo pamokas, kitiems tai per didelis finansinis iššūkis.

Su tuo nesutinka S.Šuminas, siūlantis vadovautis kitokia skaičiavimo logika. "Praktinio vairavimo egzaminas "Regitroje" kainuoja 31 eurą, pridėjus eurą kitą jau galima užsisakyti dvi papildomas vairavimo pamokas. Taip nauda bus gerokai didesnė", – pabrėžė S.Šuminas.

Nuvažiuoja per mažai

Dar viena problema, aktuali Lietuvos vairuotojų pirminio rengimo sistemoje – nuvažiuojamas kilometrų skaičius. Jis gana mažas, palyginti su kaimyninių šalių. Per 30 praktinio vairavimo valandų vairuotojams Lietuvoje pavyksta realiame eisme įveikti vos porą šimtų kilometrų. O štai kaimyninėje Latvijoje pradedantieji vairuotojai nuvažiuoja apie pusę tūkstančio ir daugiau kilometrų.

"Taip nutinka todėl, kad mūsų šalyje vis dar privalomas mokymas vairavimo aikštelėse. Be jo neleidžiama dalyvauti realiame eisme", – kalbėjo S.Šuminas.

Daug laiko sugaišus vairavimo aikštelėse, pasak vairavimo eksperto, mažai jo lieka vairavimo ir eismo suvokimui ugdyti realiame eisme. "O juk būtent tam būsimas vairuotojas ir yra rengiamas – saugiai dalyvauti realiame eisme. Jis turi teisingai išmokti sankryžų (o jų formų – ne viena) kirtimo, lenkimo, rikiavimosi manevrus ir t.t. Vairavimo aikštelėje, geriausiu atveju, įjungiama antroji pavara", – svarstė S.Šuminas.

Siūlymas atsisakyti vairavimo aikštelių rengiant vairuotojus jau keletą metų keliauja po Susisiekimo ministerijos koridorius ir kabinetus, tačiau jokie sprendimai nėra priimami. Aikštelių neskubėtų atsisakyti ir K.Vaicekiūtis. Pasak jo, kur kas saugiau, kai dar menkus vairavimo įgūdžius turintis asmuo mokomas uždaroje teritorijoje, kur eliminuojamas eismo incidento pavojus.

Kitaip mąsto ilgą vairavimo ir vairuotojų rengimo patirtį turintis Artūras Pakėnas. "Vairavimo mokymo automobilyje ne veltui sumontuoti ir papildomi pedalai, kad instruktorius, esant reikalui, galėtų reaguoti ir padėtų nepatekti į sudėtingas situacijas", – situaciją vertino pokalbininkas.

Jo tvirtinimu, vairavimo instruktoriams reikėtų neprarasti kūrybiškumo. "Juk automobilio statymo įgūdžių galima išmokyti ir mažiau judrioje stovėjimo aikštelėje, miegamųjų rajonų gatvėse, kur eismo intensyvumas mažas", – teigė A.Pakėnas.

Moko ne tik instruktoriai

Vairuotojų rengimo tvarkos apraše taip pat yra apibrėžta, kad kiekvienam besimokančiam vairuoti turi būti sudarytos sąlygos pasimokyti vairuoti ir tuomet, kai kelio danga nėra ideali – esant slidžiai ar šlapiai kelio dangai, tamsoje ar esant blogam eismo matomumui. Deja, šie reikalavimai sunkiai įsivaizduojami tiems, kurie mokosi šiltuoju metų laiku, kai šviesusis laikas tęsiasi didžiąją dalį paros. Su tuo sutiko ir K.Vaicekiūtis.

"Matyt, būtų naivu tikėtis, kad vairavimo instruktoriai vasarą pamokas rengtų nuo 22 val., kai pradeda temti, ar anksti ryte, kad dar neprašvitę. Vairavimo tamsoje reikalavimas yra įvykdomas tik šaltuoju metų laiku ir vėlyvą rudenį bei ankstyvą pavasarį", – sutiko pašnekovas.

Tą patį galima pasakyti ir apie vairavimą esant šlapiai ar slidžiai kelio dangai. "Mano manymu, geriausia mokytis tuomet, kai eismo sąlygos yra pačios sudėtingiausios. Išmokus valdyti transporto priemonę tuomet, kai tai sunku, nekils problemų ir tada, kai eismo sąlygos bus puikios", – mintis dėstė K.Vaicekiūtis.

Šią problemą, S.Šumino teigimu, padėtų išspręsti aktyvesnis vairavimo mokymasis su šeimos nariais. "Vairavimo su instruktoriumi ir šeimos nario mokymo tandemas yra geriausia, ką gali gauti besimokantysis vairuoti. Iki savarankiško dalyvavimo eisme reikia nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų ir patekti į kuo įvairiausias situacijas, kad būsimasis vairuotojas jaustųsi tvirčiau", – sakė "Regitros" specialistas.

Jis teigė vis dar pasigendantis šių dviejų galimybių suderinimo Lietuvoje. K.Vaicekiūtis tam rado labai paprastą paaiškinimą – ne visi ryžtasi imtis vairavimo instruktoriaus vaidmens, tačiau, S.Šumino nuomone, šeimos nariui ir nereikia bandyti įsikūnyti į instruktoriaus vaidmenį – pakaktų palaikyti besimokantįjį vairuoti ir suteikti jam galimybę praleisti daugiau laiko prie vairo.

Pamirštama psichologija

Dar vienas skaudulys kalbant apie jaunus vairuotojus – jų sukeliami eismo įvykiai. Statistika skelbia, kad maždaug dėl trečdalio eismo įvykių kalti būna vairuotojai iki 25 metų. S.Šuminas teigia, kad šios nelaimės kyla ne dėl to, kad, kaip dažnai norima įteigti, vairuotojams stinga vairavimo įgūdžių.

"Dėl vairavimo įgūdžių stokos įvyksta vos keletas procentų eismo įvykių, visi likusieji 90 proc. kyla dėl netinkamos elgsenos", – mintis dėstė "Regitros" atstovas.

Pasak jo, praktinio vairavimo egzamino metu egzaminuotojai gali patikrinti egzaminuojamojo vairavimo įgūdžius, tačiau elgsena – visai kas kita. "Egzamino elgesys demonstruojamas toks, kokį mes norime matyti. Juk ne vienas esame girdėjęs sakant, kad svarbu išlaikyti egzaminą, o po to jau važinėsime taip, kaip priklauso. Tai jau požiūrio klausimas ir čia prasideda smegenų inžinerija", – tvirtino pašnekovas.

Monografijos "Lietuvių rizikingas vairavimas: ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai" teigia, kad jaunuoliams automobilis – ne tik transporto priemonė nuvykti iš vieno taško į kitą, transporto priemonė jiems tampa statuso įtvirtinimo ženklu, prie vairo jie gali atrodyti labiau suaugę, gali sudaryti gerai mokančio valdyti, sudėtingai manevruoti transporto priemonę įspūdį.

Rizikingiau gali vairuoti ir asmenys, turintys tam tikrų asmeninių savybių. Pavyzdžiui tie, kurie ir kasdienybėje yra agresyvesni, į stresinę situaciją reaguoja neigiamomis emocijomis. Taip pat tie, kurie greitai užsiplieskia ir imasi neapdairių veiksmų, nepagalvodami apie galimus padarinius. Tokių savybių kaip sąmoningumas stoka lemia prastesnį gebėjimą sutarti su kitais ir atsižvelgti į kitų poreikius kelyje.

"Lietuvoje vis dar tikima, kad geras vairuotojas yra tas, kuris turi dieviškus vairavimo įgūdžius, tačiau tai tėra mechaniniai judesiai. Vairavimas jau seniai nebėra vien tik pedalų spaudimas, pavarų perjungimas ir vairo sukinėjimas. Tai socialinis reiškinys, todėl čia svarbu asmens psichologija, pasirengimas vairuoti, o ne vien išmanyti automobilio mazgų veikimą", – apibendrino S.Šuminas.

Mokymasis su šeimos nariu

Mokytis vairuoti B kategorijos automobilį su šeimos nariu (šeimos vairavimo instruktoriumi) gali ne jaunesni kaip septyniolikos metų asmenys, išlaikę teorijos egzaminą VĮ "Regitra" ir turintys galiojančią sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a). Šeimos narys gali mokyti vairuoti tuomet, kai turi ne mažesnį kaip penkerių metų B kategorijos vairavimo stažą. Šeimos narių negali mokyti asmenys, kuriems yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus. Remiantis Lietuvoje galiojančiai teisės aktais, šeimos nariai gali būti laikomi sutuoktiniai arba vienas iš tėvų, arba vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustayta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimos nariai laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

Mokyti vairuoti galima su įprastu B kategorijos automobiliu, kuris yra registruotas, atlikta jo techninė apžiūra ir yra galiojantis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Negalima mokyti tik tais automobiliais, kurių stovėjimo stabdžio valdymo svirtis yra įrengta ne tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Mokymo metu automobilio priekis ir galas turi būti paženklintas baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide "M" viduryje. Mokytis su šeimos nariu galima ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Svarbu, be visų reikiamų dokumentų automobilyje, mokant šeimos narį, turėti dokumentą, įrodantį, kad mokantysis ir mokinys yra šeimos nariai. Tokiu dokumentu gali būti santuokos liudijimas, jei mokomas vyras ar žmona, gimimo liudijimas, jei mokomas sūnus arba dukra ir t.t.