„Jeigu mes trispalvę laikome vienu svarbiausių Lietuvos valstybingumo ir tapatybės ženklų, tai pakėlimas senojo Lietuvos simbolio į Gedimino pilį tarsi sujungia senosios Lietuvos ir naujosios Lietuvos istoriją“, – aiškina istorikas.

Nuo 1988 m. kiekvieną sausio 1 d. 8 val. ryto, Gedimino pilies bokšte yra keliama trispalvė.

T. Lukšio / BFL nuotr.

„Trispalvė jau yra šių laikų kūrinys. Ji yra XX a. Lietuvos valstybingumo kūrinys, sujungiantis Vasario 16-osios Lietuvą su Kovo 11-osios Lietuva. Ši tradicija yra išlaikytina, ypač, kadangi ji užgimė 1988 m., Sąjūdžio metais. Kai ginčijamės, ar trispalvė tokia turėtų būti, ar kitokia, koks jos santykis su istorine valstybės vėliava, ginčų čia daug, bet turbūt niekas neabejoja, kad trispalvės mes neatsisakysime“, – tikina A. Bumblauskas.

Trispalvė jau yra šių laikų kūrinys. Ji yra XX a. Lietuvos valstybingumo kūrinys, sujungiantis Vasario 16-osios Lietuvą su Kovo 11-osios Lietuva.

Pasak profesoriaus, kai lipame į Gedimino kalną, visada labiau galvojame apie Gedimino laikų Lietuvą, kunigaikščių Lietuvą, ir šiuo požiūriu čia galėtų kaboti istorinė Lietuvos vėliava, kuri taip pat šiais laikais įgyja tam tikrą statusą ir prasmę.

„Liepos 6-ąją čia turėtų kaboti ne trispalvė, o istorinė Lietuvos vėliava. Bet tai, aišku, galima suderinti. Nematau tragedijos, kad vėliavos yra dvi. Galbūt prie ambasadų pasaulyje ir nereikia abiejų vėliavų, bet Lietuvoje kodėl gi ne“, – svarsto istorikas.

Pokalbis su profesoriumi A. Bumblausku apie Lietuvos vėliavą, kurios diena minima sausio 1-ąją, – laidos „Laisvės vėliavnešiai“ įraše.