Šio centro darbą koordinuoja kelios nevyriausybinės organizacijos: „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“, „Moterų informacijos centras“, „Mota“ ir „Ribologija“, sukaupusios patirtį seksualinio smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjus nuo jo srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija centro veiklai skirs 300 tūkst. eurų pusantrų metų laikotarpiui.

„Finansavimas užtikrintas nuo šių metų liepos 1 d. iki kitų metų – tai iš viso pusantrų metų laikotarpiui skiriame 300 tūkst. eurų, tam, kad šis centras galėtų egzistuoti ir vykdyti savo veiklas. Jo užduotys yra remtis gerąja užsienio praktika, paruošti pagalbos teikimo metodikas, algoritmus ir rekomendacijas“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrės teigimu, seksualinio smurto situacija Lietuvoje vis dar išlieka itin sudėtinga. Pasak jos, šių metų sausio – spalio mėnesiais fiksuota keliasdešimt procentų daugiau seksualinės prievartos atvejų nei pernai, o išžaginimų padaugėjo bene penktadaliu. Be to, remiantis 2023 m. atliktu tyrimu, paaiškėjo, kad maždaug 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą.

„Ši statistika rodo, kad yra ir daugiau besikreipiančių asmenų, patyrusių seksualinį smurtą, turbūt ir priemonės Lietuvoje egzistuojančios padeda geriau identifikuoti seksualinio smurto atvejus. Tas pats smurto orderis gali būti viena iš papildomų priežasčių, kodėl daugiau žmonių kreipiasi ir kodėl daugiau galime tokių atvejų identifikuoti“, – pažymėjo M. Navickienė.

Vis dar egzistuojantys ir gajūs lyčių stereotipai, gebėjimų stoka konfliktines situacijas spręsti ne smurtiniais būdais. Taip pat smurto apraiškų atpažįstamumo stoka – tai priežastys, dėl kurių seksualinio smurto situacija Lietuvoje yra sudėtinga.

„Vis dar egzistuojantys ir gajūs lyčių stereotipai, gebėjimų stoka konfliktines situacijas spręsti ne smurtiniais būdais. Taip pat smurto apraiškų atpažįstamumo stoka – tai priežastys, dėl kurių seksualinio smurto situacija Lietuvoje yra sudėtinga“, – teigė ministrė.

Kol kas centre dirba tik vienas specialistas

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė pažymi, kad Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras – tai virtualus pagalbos seksualinio smurto aukoms įrankis. D. Puidokienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kol kas centre dirba vienas specialistas, tačiau ilgainiui, sulaukus didesnio finansavimo programai, paslaugas ketinama praplėsti visoje Lietuvoje.

„Šiai dienai turime vieną konsultantą ir dirbame ne tokį ilgą laiką, bet ateityje planuojame, priklausomai nuo finansavimo, kad atsirastų tokio pobūdžio centrai kituose Lietuvos regionuose. Negali būti taip, kad vienoje vietoje esantis centras aptarnautų visą Lietuvą“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė D. Puidokienė.

„Didžiuosiuose miestuose turime prie sveikatos priežiūros įstaigų veikiančias vietas, kur turėtų būti suteikiama skubi pagalba nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Tai mūsų tikslas, kad tuose miestuose galėtų atsirasti tokio pobūdžio centrai, kuriuose būtų specialistai, suteiksiantys tolimesnę pagalbą nukentėjusiems“, – pridūrė D. Puidokienė.

Internetinis emocinės pagalbos įrankis sukurtas ne tik moterims – ten pagalbos ieškoti gali ir seksualinio smurto aukomis tapę vyrai, pabrėžia viešosios įstaigos „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

„Seksualinis smurtas yra ir vyrų problema, norime tai irgi komunikuoti. Kai rengėme portalą, stengėmės naudoti įvairią kalbą, nenaudoti moteriškosios giminės, kad tai vartotojui nesukurtų įspūdžio, jog tai – tik apie moteris“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Ji pridūrė, jog emocinė pagalba interneto svetainėje prabilk.lt bus teikiama ir tiems asmenims, kurie seksualinį smurtą patyrė prieš daug metų, bet kalbėti pradeda tik dabar.

SADM primena, kad pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atliktus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.

Nurodoma, jog smurto artimoje aplinkoje riziką dažniau patiria vyresnės nei 40 m. amžiaus moterys, o pavojų keliantys vyrai dažniausiai yra 30-49 m. amžiaus.

Kaip skelbia ministerija, Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis, viena iš 10 moterų yra patyrusi seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, o viena iš 20 buvo išžaginta. Lietuvos informatikos ir ryšių departamento duomenimis, lyginant su praeitais metais, šiemet per 10 mėn. išžaginimų padaugėjo beveik 20 proc. (2022 m. – 83, 2023 m. 10 mėn. – 99). Seksualinės prievartos atvejų fiksuota 40 proc. daugiau (2022 m. – 58, 2023 m. 10 mėn. – 82).