Ruože planuojama rekonstruoti kelią į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, penkias žiedines sankryžas, taip pat bus rekonstruota esama sankryžą į dviejų lygių su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis.

Planuojama rekonstruoti esamą tiltą per Šešupę (83,30 km) ir pastatyti šalia tris naujus tiltus, įrengti triukšmo užtvaras, kurių bendras ilgis daugiau nei aštuoni kilometrai.

Rekonstruojant kelią, bus įrengtas apšvietimas ir sutvarkytas paviršinio vandens nuvedimas, rekonstruoti esami ryšių, elektros, melioracijos tinklai, įrengta intelektinių transporto sistemų įranga bei kitos eismo organizavimo priemonės.

Sėkmingai judame į priekį, Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa jungiant modernia, saugia ir pralaidžia automagistrale.

„Via Baltica“ – pats svarbiausias šios Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos strateginių kelių projektas ir džiugu, kad atkarpos nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai juda pagal numatytą planą. Sėkmingai judame į priekį, Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa jungiant modernia, saugia ir pralaidžia automagistrale”, - sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki dešimties tūkst. automobilių per parą, iš jų net iki 60 proc. sudaro krovininis transportas.

„Įsigalioja dar vieno „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo darbų sutartis. Jau ne kartą buvo minėta, kad šio kelio modernizavimas – vienas prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų, nes magistralė „Via Baltica“ yra strategiškai svarbi jungtis Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui. Darbus šiame šešių km ruože planuojama baigti per dešimt mėnesių. Rekonstravus šį kelią pagerės eismo sąlygos, kelias bus saugesnis. Saugus ir patogus susisiekimas Lietuvos keliais – pagrindinis mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekiame“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Šiuo metu jau pradėti „Via Baltica“ ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbai. Pabaigus projektavimą, šiais metais ketinama pradėti darbų viešojo pirkimo procedūras ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km, o ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų konkursą planuojama 2023 m. pirmoje pusėje.

Rekonstravus šį kelią pagerės eismo sąlygos, kelias bus saugesnis.

2019 m. pabaigoje, Vyriausybei patvirtinus „Via Baltica“ (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km) ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.

Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

Šiuo metu taip pat vyksta A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Latvijos siena (Ryga) priešprojektinių sprendinių analizė keliuose.