Per kišenę

Butuose mažėja šunelių ir kačių

Vengdami mokėti rinkliavas už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose, klaipėdiečiai stengiasi atsikratyti keturkojų augintinių.

Išveža į sodus

Kai kurių namų savininkų bendrijų pirmininkai pastebi, kad mažėja šunų ir kačių. „Dabar žmonės ima atsikratyti gyvūnų, nes už juos reikia mokėti. Veža juos į kaimus, sodus. Pamatysite, Dituvos soduose bus pilna šunų ir kačių“, - sakė bendrijos „Banga“ pirmininkė Vera Maslobojeva.

Butuose mažėja šunelių ir kačių

Jeigu šuns ar katės savininkas dėl kokios nors priežasties neteko gyvūno, apie tai jis privalo nedelsdamas informuoti viešąją įstaigą Gyvūnų registracijos centrą. Jeigu registruoto gyvūno savininkas to nepadaro, jam toliau skaičiuojami mokesčiai.

Pinigai pradingo

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos visi miesto gyventojai privalo registruoti ir identifikuoti (ženklinti) savo šunis ir kates bei mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.

Vienkartinę vietinę rinkliavą už registravimą turi mokėti visi laikantys šunis ir kates Klaipėdoje (už šunį - 10 litų, už katę - 5 litai). Rinkliava už šunų ir kačių laikymą privaloma ir laikantiems gyvūnus daugiabučiuose namuose (už šunį - 5, už katę - 3 litai per mėnesį). Vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą netaikoma akliems, vienišiems invalidams ir vienišiems pensininkams bei šunų savininkams, kurie turi policijos, krašto ar priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą jų veiklai.

Nesutinka mokėti

Nauja mieste laikomų šunų ir kačių registravimo tvarka sukėlė dideles diskusijas. Gyvūnų savininkai nepatenkinti, kad yra verčiami antrąkart mokėti gyvūnų registracijos mokestį. Jeigu anksčiau mokesčius už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose mokėjo tik sąžiningiausieji, dabar, kai į šį darbą yra įtraukti ir bendrijų vadovai, gyvūnų savininkams sunku išvengti rinkliavų.

Viešosios įstaigos Gyvūnų registracijos centro darbuotojai neslepia, kad žmonės nenoriai moka rinkliavas už gyvūnų registraciją ir laikymą. Rinkliavomis ypač piktinasi kates auginantys klaipėdiečiai. Kačių savininkai įsitikinę, kad katės mažiau teršia aplinką nei šunys, todėl mokėti nesą už ką.

Nesunku suskaičiuoti, kad per metus už vieno šuns registraciją ir laikymą gyvūno savininkas savivaldybei turi sumokėti 70 litų, už katės registraciją ir laikymą - 41 litą. Kadangi už registraciją renkama vienkartinė rinkliava, kitais metais šuns laikymas atpinga dešimčia litų, katės - penkiais litais.

Prašė „nematyti“

Klaipėdietė pensininkė Aldona Milienė piktinasi spaudžiama mokėti už katę. Moterį erzina viešosios įstaigos Gyvūnų registracijos centro jai siunčiami rinkliavos už gyvūno laikymą mokėjimo kvitai. Moteris sako nemokėsianti tų 29 litų, kuriuos jai nurodyta sumokėti už mistinę katę. Mistinę, nes, pasak jos pačios, katės ji neturi. Ponia Aldona sako nedeklaravusi katės - niekam nepranešė apie tai, kad bute laiko gyvūną. Tai padarė namo bendrijos „Banga“ pirmininkė.

Vis dėlto panašu, kad faktas nėra išlaužtas iš piršto. Dienraščiui senutė pasakojo, kad pas ją kaimynai galėjo pamatyti katę, kurią į namus atsineša anūkas.

A.Milienė yra įsitikinusi, kad rinkliava už gyvūnų laikymą gyvūnų savininkams yra nenaudinga. „Mano darbų už mane niekas kitas nedirba, todėl Gyvūnų registracijos centras tegu neprašo pinigų tiems darbams, kuriuos pats ir turėtų dirbti“, - piktinosi moteris.

Nuo 2002 metų lapkričio 1 dienos jai priskaičiuoti mokėti 29 litai. „Nemokėsiu ir tegu man nesiuntinėja tų kvitų“, - karščiavosi A.Milienė. Ji pasiryžusi, jeigu prireiks, teisybės ieškoti teisme.

Bendrijos pirmininkė sakė savo akimis prieš pusmetį pas A. Milienę mačiusi katę. Be to, ponia Aldona prašiusi, kad ji nedeklaruotų katės. Pirmininkė negalėjo pasakyti, ar ir dabar gyventoja tebelaiko augintinę.