Menamo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje istorija domėjęsi Europos Parlamento (EP) nariai teigia, kad jiems dar liko neatsakytų klausimų.

Nustebino nesutapimai

„Atvykome čia todėl, kad Lietuvoje buvo bandoma išsiaiškinti CŽV slaptosios programos detales. Manome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas yra tikrai labai svarbus etapas. Tačiau Lietuvoje dar ne viskas išsiaiškinta“, - spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė EP Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė Helene Flautre.

Delegacijos nariai taip pat pažymėjo, kad naujos informacijos apie CŽV istoriją jie Lietuvoje neieškojo – esą juos pirmiausiai domino mūsų šalyje atlikti tyrimai, jų išsamumas ir nuoseklumas.

„Nemanau, kad mūsų darbas pateikti naujos informacijos apie įtarimus. Mūsų tikslas – susipažinti su tuo, kas padaryta šalyje, tiriant įtarimus. Mes susipažinom su tuo, kas padaryta Lietuvoje. Joje padarytas nemenkas darbas, turint galvoje pirmiausia parlamentinį tyrimą. Bet mums vis dar liko tam tikrų klausimų“, - tvirtino EP narė Michele Striffler.

Pasak H.Flautre, europarlamentarus stebina, kad Lietuvos prokurorų pateikti duomenys nesutampa su atlikto parlamentinio tyrimo rezultatais.

Anot politikės, susitikusi su lietuvių prokurorais EP delegacija norėjo išsiaiškinti, kas padaryta tiriant įtarimus dėl Lietuvoje 2002-2006 metais galimai veikusio slapto CŽV kalėjimo. „Išgirdome iš prokurorų, kad jie turi įrodymų, jog niekas Lietuvoje nebuvo kalinamas. Prokuroras aiškiai pasakė, kad niekas nebuvo kalinamas. O parlamentinio tyrimo išvadoje sakoma, kad įrodymų trūksta. Tai mus nustebino“, - sakė ji.

„Gavome galimybę gauti daugiau informacijos iš prokuratūros. Mes tuo pasinaudosime, pateiksime raštu klausimus, į kuriuos bent jau iki šiol nebuvo atsakyta“, - kalbėjo H.Flautre.

Suabejojo objekto Antaviliuose paskirtimi

Paprašyta pakomentuoti Lietuvos poziciją, kad tyrimas įstrigo negavus pakankamai duomenų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, H.Flautre teigė, kad būtent iš JAV atėjo pagrindiniai tyrimo duomenys. Tačiau europarlamentarė pripažino, kad JAV tarnybos Lietuvos žinyboms pateikė daug skirtingų atsakymų, tarp jų – ir tai, kad Lietuvoje niekas nebuvo kalinamas.

Paklausti apie įspūdžius iš Antavilių, kur neva galėjo veikti CŽV kalėjimas, europarlamentarai tvirtino pastebėję gerai įrengtą garso izoliaciją, ten sumontuotą amerikietišką įrangą. „Mums kelia abejonių, kad ten tikrai yra mokomi saugumo tarnybų pareigūnai“, - kalbėjo H.Flautre. Pasak jos, objektas Antaviliuose „atrodo labai keistai“.

Vis dėlto, europarlamentarai, kaip ir tyrimą atlikę Lietuvos Seimo nariai, neturi jokių tvirtų įrodymų, kad kas nors galėjo būti kalinamas Antaviliuose. „Negavome įrodymų, kad ten buvo kalinami žmonės, bet galimybė juos slapta atgabenti, laikyti buvo“, – sakė M.Stiffler.

EP nariai teigė, kad visoje Europoje nuo tyrimų pradžios identifikuoti 29 galimi skrydžiai, galimai susiję su CŽV programa. Taip pat esą atsiranda ir naujos informacijos.

Kalbėdami apie Lietuvoje glaikytus įtariamuosius terorizmu, europarlamentarai pirmiausia minėjo palestinietį Abu Zubaydah, kuris tvirtina buvęs kalintas Lietuvoje. Jis yra kreipęsis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, kaltindamas Lietuvą žmogaus teisių pažeidimu. Tačiau A.Zubaydah kreipimasis dar nėra nei priimtas, nei atmestas. Pasak A.Anušausko, teismas ateityje turėtų apsispręsti šiuo klausimu.

„Naujų duomenų nėra“

„Be abejonės, susikalbėjimas šia tema yra labai svarbus. Nežinau, kiek mes vieni kitiems galėjome išsamiai pateikti pakankamus atsakymus. Lietuvos pusė mano, kad yra padaryta pakankamai daug. Juolab, tai buvo vienintelis kol kas parlamentinis tyrimas, kuris buvo užbaigtas“, - sakė parlamentiniam tyrimui Lietuvoje vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

„Užklausę JAV buvom patikinti, kad Vašingtonas gerbia Lietuvos suverenumą. Kiekviena sąjungininkų veikla turėjo būti prižiūrima Lietuvos pareigūnų. Mes savo tyrimo metu konstatavom, kad Žvalgybos įstatymas buvo vykdomas šiuo atveju nepakankamai, nebuvo kontroliuojami sąjungininkai“, - minėjo A.Anušauskas.

„Lietuvos pusė mano, kad buvo padaryta pakankamai daug. Juolab, kad tai buvo vienintelis užbaigtas parlamentinis tyrimas Europoje. Kitur tyrimas arba nepradėtas, arba pradėtas, bet neužbaigtas, nutrauktas“, - pridūrė jis.

A.Anušauskas paragino kolegas iš EP pasitikėti Lietuvos parlamentarų atlikto tyrimo rezultatais.  „Jie turėtų remtis mūsų padaryto tyrimo išvadomis, nes pagal konvencijas nacionaliniai parlamentai vykdo žvalgybos tarnybų veiklos kontrolę. Mūsų tyrimas buvo pirmiausia nukreiptas į mūsų teisinės sistemos tobulinimą“, - sakė jis.

NSGK pirmininkas pateikė pavyzdį, kokios papildomos informacijos galima dar būtų gauti, tiriant įtarimus dėl Lietuvoje neva veikusio slapto CŽV kalėjimo: „Jeigu nustatėm, kad buvo skrydis iš Porto į Vilnių, tai jeigu Portugalija turėtų kokių nors duomenų apie ten gabentus kokius nors asmenis, tuomet ir mes galėtume juos turėti. Bet kol kas tokių duomenų nėra“.

EP delegacijos narė iš Portugalijos patikino, kad užklaus savo valstybės pareigūnų, ar jie turi kokios nors informacijos apie šį skrydį ir juo galimai gabentus asmenis.

Viešėjo dvi paras

EP narių delegacijai vadovavęs ispanas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras, anksčiau ėjęs Ispanijos teisingumo ministro pareigas, į spaudos konferenciją penktadienį neatvyko.

Į Lietuvą trečiadienį atvykusi EP delegacija aiškinosi pranešimus apie tai, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti.

EP Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai Vilniuje viešėjo dvi paras. Per tą laiką europarlamentarai susitiko su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir prokuroru Irmantu Mikelioniu, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, Civilinės aviacijos administracijos vadovais, dviejų Seimo komitetų nariais, Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Jie taip pat vyko į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, netoli Vilniaus, kur, anot kai kurių žiniasklaidos pranešimų, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras.

Kovo pabaigoje šis EP komitetas surengė klausymus dėl ES valstybių dalyvavimo CŽV slaptoje kalinimo programoje, kuri buvo pradėta vykdyti po 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Balandžio mėnesį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų. Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai kurios ES šalys „nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis“.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.