Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos žiniasklaidai teigė, jog sovietmečiu šventė Lietuvos nepriklausomybės dieną ir Kalėdas.
Interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ D. Grybauskaitė sakė, kad meilę gimtajam kraštui įskiepijo jos mama.
„Taip, mano senelis buvo ištremtas. Jis liko gyvas, nes dėl širdies ligos negalėjo dirbti lageriuose. Todėl mes, vaikai, visuomet žinojome, kad gyvename okupuotoje šalyje. Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę“, - Vokietijos dienraščiui pasakojo D. Grybauskaitė.
„Visą laiką tai prisiminėme ir reikia padėkoti Dievui už tai, kad mūsų šalies okupacija truko tik penkiasdešimt metų, o ne daugiau. Man savo stiprią meilę gimtajam kraštui visų pirma įskiepijo mama. Ji man išsaugojo paveldėtus rankų darbo tautinius drabužius, jos rūpesčiu mane komunistinio režimo metais pakrikštijo pagal katalikų papročius. Žinoma, anuomet niekam negalėjai to pasakoti - nei kaimynams, nei mokyklos draugams. Švęsdavome Kalėdas, švęsdavome Lietuvos nepriklausomybės dieną, nors ir žinojome, kad į tai yra kreivai žiūrima“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, per kelias okupacijas antrojo pasaulinio karo metais, kuomet didelė dalis Lietuvos gyventojų buvo deportuoti į Rusijos gilumą, „išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis“.
„Bent jau senoji karta dar tikrai prisimena, kiek prisikentėjome nuo svetimos sovietų valdžios. Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl suprantame, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo Europos“, - sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė 1983 metais baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete, 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1992 metais Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
D. Grybauskaitė 1983 metais dirbo „Žinijos“ draugijoje prie Mokslų akademijos moksline sekretore, 1983-84 metais - Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, nuo 1985 iki 1990 metų birželio mėnesio - Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.
„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti - būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu“, - Vokietijos dienraščiui sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė šiuo metu vieši Vokietijos Acheno mieste, kur jai bus įteiktas garbingas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.
Naujausi komentarai