Dalijasi prisiminimais apie A. Adamkienę: ji buvo simbolinė mama visiems beglobiams vaikams

Ponia A. Adamkienė – buvusi pirmoji šalies ponia, filantropė, elegancijos simbolis. Alma Nutautaitė gimė 1927-aisiais Šiauliuose, prekybininkų šeimoje, 1944-aisiais, kai į Lietuvą veržėsi sovietai, su šeima pasitraukė į Vakarus. Išeivijoje su Valdu Adamkumi susituokė. 1999-aisiais, būdama pirmoji šalies ponia, įkūrė savo labdaros ir paramos fondą. Labdara užsiėmė 15 metų. Ištekėjo Alma Nutautaitė 24-erių už tada dar Valdemaro Adamkavičiaus, kuriam vėliau vardą reikės susitrumpinti, kad amerikiečiai galėtų ištarti. Nuo tada Adamkai vienas kitą už rankos lakė visą gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai ne šalia vyro, ponia Alma buvo matoma tarp vaikų. Jos labdaros ir paramos fondas su Kalėdų karavanu aplankė daugiau nei 8 tūkst. moksleivių 75-iose mokyklose. Ponia rengdavo vaikams ir Atvelykio šventę prezidentūroje.

„Matyti besišypsančius vaikus, matyti, kad jie patenkinti, kad jie laimingi ir, kad gali nors trupučiuką jiems džiaugsmo suteikti – to užtenka“, – vienoje Atvelykio švenčių kalbėjo Alma.

Prezidentas sakydavo: „Myliu ją taip, kaip mylėjau pirmą dieną“. Kai jį užklupo liga – inkstų vėžys, Prezidentui sveikti padėjo mylinti žmona.

„Mano stiprybė, tai namai, Alma, kuri stovėjo tvirtai šalia manęs ir stiprino mane kovojant su visom negaliomis, kurios mane užklupo“, – interviu metu sakė V. Adamkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prezidentas iškilmingame 90 jubiliejaus minėjime Vytauto Didžiojo universitete poniai Almai dėkojo už kartu praleistus metus. „Aš būčiau kitoks ir mano gyvenimas būtų kitoks, jeigu ne žmogus, kuris manimi tikėjo ir tiki visose gyvenimo situacijose, kuris esant reikalui pirmasis išsako man kritikos žodžius, bet jau 65-erius metus yra mano atrama, mano stiprybė ir mano meilė. Alma, ačiū tau“, – jautrius padėkos žodžius tarė Prezidentas.

Pirmą kartą jiedu susitiko Vokietijoje, mokykloje. Prezidentas pasakojo, kad ant laiptų pamatęs liekną mergaitę iškart pamanė, kad ją ves. Susituokė jiedu po šešerių metų, kai jau abiejų šeimos – ir Adamkavičiai, ir Nutautai – buvo persikėlę į Ameriką.

Ponia Alma dirbo chemijos fabrike, vėliau įsidarbino draudimo bendrovėje. Taupė kiekvieną dolerį, kad vyras galėtų universitete baigti mokslus. Ji pasakojo, kad kartais vos surinkdavo centų autobuso bilietui. Tuomet jų bendras tikslas buvo vyro išsilavinimas. Ji turėjo dirbti, tad studijų taip ir nebaigė, bet tvirtino dėl to niekada neišgyvenusi.

Vėliau Adamkai prasigyveno, Amerikoje pasistatė namą, įsigijo šeimos fermą. Ją ponia Alma prižiūrėjo 25-erius metus ir iš jos padarė populiarią vasarvietę. Ponia Alma skoningai sutvarkė ir jiems skirtą namą Turniškėse. Namai papuošti iš įvairių šalių atsivežtais suvenyrais, arbatą ponia Alma gerdavo tik iš sidabrinio servizo. Visus baldus Adamkai į Turniškes atsivežė iš Čikagos. Adamkaus testamente nurodyta, kad visi jų daiktai bus perkelti į Adamkaus biblioteką-muziejų Kaune.

Adamkai mėgo leisti laiką savo namuose Turniškėse. Čia jie pasodino ir ponios A. Adamkienės vardu pavadintas tulpes. Specialiai pirmajai šalies poniai tulpių veislę išvedė Olandijos selekcininkas. Svogūnėliai jai padovanoti 2008-aisiais, prieš karalienės Beatričės vizitą Lietuvoje. Almos Adamkienės tulpės iki šiol auga prezidentūros ir Kauno botanikos soduose.

„Aš buvau apstulbinta, aišku. Čia didelė garbė. Kažkaip netikėtai, niekad negalvojau apie tai. Galvojau, kad atvežė tulpes pasodinti prezidentūroje, bet pasirodo, kad pavadino mano vardu. Tai man buvo siurprizas“, – džiugiai kalbėjo tada pirmoji ponia.

Būdama pirmoji šalies ponia A. Adamkienė atstovavo Lietuvai daugybėje susitikimų su daugybe prezidentų ir karalių, tarp jų – Amerikos prezidentas Džordžas Bušas su žmona Laura Buš, Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II.

Pastaruoju metu ponia Alma viešumoje buvo matoma retai. Vienas tokių renginių, kur jie pasirodė drauge – Gitano Nausėdos, kuris Adamkų laiko savo pavyzdžiu, priesaika Seime inauguracijos dieną. Taip pat, kai prezidentūroje Adamkui įteiktas „Prometėjas“ – Lenkijos apdovanojimas už indėlį į užsienio politiką.

„Šiaip ji juda, vaikšto, neguli, bet jėgų dar trūksta. Laikysimės tol, kol galėsim“, – tada graudindamasis šnekėjo Prezidentas.

Ir būdama garbaus amžiaus buvusi pirmoji šalies ponia visada buvo pasitempusi, elegantiška ir vadinta viena stilingiausių Lietuvos moterų.

Užuojautą mirus A. Adamkienei reiškia šalies vadovai ir politiniai bendražygiai. Vilniečiai pastebi, kad ponia Alma rasdavo kalbą su kiekvienu ir buvo mylima visos Lietuvos.

„Per visą buvimo su mumis laiką ji buvo pavyzdys žmogaus, kuris pats sau nereikalaudamas dėmesio sugeba visus žmones apgaubti savo dėmesiu. Man atrodo, kad taip yra tokia labai labai ypatinga savybė, labai ypatingas žmogaus švytėjimas, kai jis mato visus, o pats tuo pačiu metu visiškai nesistengia būti matomas“, – Almą prisiminė Ingrida Šimonytė.

„Aš tiesiog nežinau, kaip jį paguosti, kaip jam skaudu. Didžiausia didžiausia užuojauta. Aš nežinau, kokią jis širdgėlą jaučia, aš nežinau, kaip jis pergyvens tą. Labai labai sunkiai, tikrai...“, – Prezidento emocine būsena susirūpino Vida Bandis, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė.

„Ponia Alma buvo didžiulis ramstis ir pačiam Prezidentui, ir visai Lietuvai. Jos fondas, kuris veikia kelis dešimtmečius, tikrai tapo tarsi atrama ne vienam Lietuvos vaikui, kuris neturėjo mamos, o ponia Alma, manau, buvo tarsi simboline mama“, – kalbėjo buvęs Prezidento V. Adamkaus patarėjas Juozas Ruzgys.

In Memoriam: Alma Adamkienė (1927-2023 m.)

„Važiuodavom į mokyklas, į kaimo mokyklas aplankyti. Su vaikučiai atsisėsdavo, tiesiog kiekvienas pribėgdavo. Ji juos apsikabindavo. Na, nežinau... mielesnį žmogų turbūt sunku buvo surasti“, – šiltai Almą prisiminė V. Bandis.

Aš nežinau, kokią jis širdgėlą jaučia, aš nežinau, kaip jis pergyvens tą. Labai labai sunkiai, tikrai...

„Kiekvieną akimirką, kai su ja susidurdavai, suprasdavai, kad kartais galbūt žiūri per greitai, per staigiai, per daug pragmatiškai į dalykus, o ji buvo toks idealaus racionalumo pavyzdys. Ji padėdavo ir pačiam Prezidentui ir tuo pačiu buvo žmogus, kurį mylėto tikrai kiekvienas, kuris ją sutiko“, – apie Almą atsiliepė J. Ruzgys.

„Ji buvo savo vietoj žmogus. Ji daug padėjo Adamkui, palaikį jį. Kiek aš žinau, labai graži, ilgametė buvo jų santuoka, šeima. Ji visąlaik bus Lietuvos žmonių atminty“, – kalbėjo senyvo amžiaus praeivė.

„Kaip yra liūdna ir koks ji buvo geras žmogus... Nuostabi... Atiduodavo viską, visą savo širdį, kiek mes žinom, ir vaikams, ir beglobiams vaikams. Ir tikrai, ta pagalba visada išliks mūsų širdyse“, – jai antrino kita vilnietė.

„Kaip ir pats Prezidentas – vienas ryškiausių, visų labai gerbiamas, mylimas, ir Alma, kaip prezidentienė, darė didelį darbą, didelę visuomeninę veiklą, tai, aš manau, visų žmonių gerbiama. Didelis liūdesys, kad taip nutiko“, – jausmais pasidalinto praeivis.

„Visą laiką lydėdavo poną Adamkų, visąlaik matydavome juos besišypsančius, visąlaik kartu. Aš manau, Lietuvos žmonėms tai ilgam liks atminty“, – reziumavo kita sutikta vilnietė.

Ponia Alma mirė Santaros klinikose, kur po patirto insulto buvo operuota ir gydoma reanimacijoje nuo balandžio pabaigos.

Šiame straipsnyje:

Alma Adamkienė

mirė

pirmoji ponia

prisiminimai

LNK turinys

vaikai