Trečią kartą teikiamam Vyriausybės nutarimo projektui nepritarimą išsakė Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija. Pastabų turi ir Teisingumo ministerija.

„Tas atidėjimas jau ketveriems metams, manau, nėra visiškai pagrįstas“, – BNS antradienį sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Vieni (užsieniečiai – BNS) nenori mokytis, kiti mokosi ir jiems skaudu, kad įdėjo daug pastangų, galbūt ir lėšų išleido, mokosi ir sako, kad visai be reikalo. Kai kuriems atsiranda demotyvacija“, – svarstė jis.

Kultūros ministro teigimu, valstybės institucijos turėtų susiimti ir sudaryti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti kvalifikacinius reikalavimus.

Jis pabrėžė, kad lietuvių kalbos mokėjimas susijęs ir su Lietuvos valstybės stiprinimu, ir su pilietiškumu, ir su atsparumu dezinformacijai.

„Todėl manome, kad reikėtų ne ieškoti būdų, kaip atidėlioti, bet tiesiog susiimti visoms institucijoms kartu ir išspręsti tuos reikalus“, – tvirtino Š. Birutis.

Švietimo ministerija yra pateikusi derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kad užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos ketverius metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo, bet ne ilgiau kaip iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

„Nenorėčiau sutikti, kad visai mūsų kadencijai atidedame“, – teigė Š. Birutis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė BNS sakė, kad siūlymas parengtas atsižvelgiant, kad karo pabėgėliams apsauga Lietuvoje suteikta iki 2026 metų kovo. Be to, Europos Komisija irgi siūlo metams pratęsti Ukrainos pabėgėlių teisę likti Europos Sąjungoje (ES).

„Nukeltas laikino buvimo Lietuvoje laikas metams, lygiai taip pat metams siūlome nukelti lietuvių kalbos mokėjimą. Iš tiesų tam (lietuvių kalbos mokymui – BNS) nėra numatyta ir resursų, ir pajėgumai nėra dideli. Kita vertus, tikimės, kad karas baigsis ir ukrainiečiai galės grįžti į namus“, – teigė ministrė.

Anot jos, per atidėjimo laikotarpį norima sukurti efektyvią lietuvių kalbos mokymo ir egzaminavimo sistemą. Taip pat norima pamažinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį.

„Pagrindinis nukėlimo tikslas yra sukurti veikiančią sistemą. Diskutavome, kad A2 kalbos mokėjimo lygis yra per aukštas, per sudėtingas, nuspręsta parengti A1 lygio reikalavimus. Taip pat numatysime biudžete lėšas. Dar diskutuojame, ar metams nukelsime, ar pusmečiui, kad iš tikrųjų normaliai pasiruoštume ir ta sistema veiktų“, – BNS sakė R. Popovienė.

Švietimo ministerijos siūlymui nepritariančios kitos ministerijos ir institucijos atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalbos mokėjimo terminas jau buvo pratęstas – nuo dvejų iki trejų metų.

„Ilgalaikis valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimo netaikymas gali sudaryti nelygiavertes sąlygas užtikrinant lygias galimybes darbo rinkoje, ypač tose srityse, kuriose valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas vykdyti darbo pareigas ir bendrauti su klientais ar kolegomis“, – savo išvadoje nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Anot jos, kuo ilgiau asmenims netaikomas reikalavimas mokytis valstybinės kalbos, tuo didesnė rizika, kad jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką bus ribotas, o tai gali apsunkinti jų socialinę padėtį.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina nepratęsti šiuo metu nustatyto trejų metų termino kalbai išmokti. Anot jos, tai pakankamas laikas, per kurį užsienietis gali mokytis valstybinės kalbos ir įgyti jo darbo funkcijoms vykdyti reikalingą kalbos mokėjimo kategoriją.

„Valstybinę kalbą mokantis užsienietis ne tik gali susikalbėti kasdieniniame gyvenime gaudamas paslaugas, bet ir suprasti savo teises ir pareigas darbo teisiniuose santykiuose, plėsti socialinius ryšius ir bendravimą ne tik su jo gimtąja kalba kalbančiais asmenimis, bet ir kitais Lietuvos gyventojais, ieškoti ir rasti patikimą informaciją įvairiuose šaltiniuose, prireikus savarankiškai kreiptis į kompetentingas institucijas ir kt.“, – rašoma šios ministerijos derinimo išvadoje.

VRM duomenimis, šiuo metu galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi beveik 50 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių užsieniečių, nemažai jų dirba paslaugų srityje.

Valstybinė kalbos inspekcija savo ruožtu pažymėjo, kad apie kalbos mokymąsi užsieniečiai informuojami vos tik atvykę į šalį: jiems paaiškinama kalbos mokėjimo svarba, nurodoma, kur galima registruotis į kursus, interneto svetainės, kuriose atliekant testus galima įsivertinti savo kalbos žinias prieš egzaminą.

„Lietuva, taikydama nuolaidas dėl valstybinės kalbos mokėjimo, jau ir dabar pirmauja Europos Sąjungoje, kai kurios šalys tokių nuolaidų iš viso netaiko“, – teigė ji.

Inspekcija nurodė, kad Lietuvos žmonės jau pavargo nuolat girdėti rusų kalbą, gyventi rusų kalbos apsuptyje, todėl daugėja gyventojų skundų dėl rusakalbių asmenų, kurie viešojoje erdvėje nenori kalbėti lietuviškai ir reikalauja su jais bendrauti rusų kalba.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pareiškė, kad dar vienas termino nukėlimas menkina dalies ukrainiečių pastangas tik atvykus į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos, jis prisidės prie augančio visuomenės nepasitenkinimo dėl didėjančios rusakalbės aplinkos.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybės sprendimu iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims metams suteikiama laikina apsauga. Kasmet ji pratęsiama.

Tuomet pataisytas ir Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, numatant, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos dvejus metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo.

2024 metų pradžioje šis dokumentas pakeistas jau nurodžius trejų metų laikotarpį.