Vien teorijos nepakanka

Susisiekimo ministerija nusprendė, kad prasižengusiems vairuotojams vien tik teorinių paskaitų neužtenka – juos reikėtų siųsti papildomai mokytis į vairavimo bazes. Lietuvoje tokių bazių yra vos keletas – keturios jau veikia, dar viena netrukus turėtų pradėti veikti visu pajėgumu.

Papildomi mokymai būtų būtini ne visiems vairuotojams. Praktinio vairavimo ant slidžios dangos pratimų mokytis reikės tik tiems vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl leistino greičio viršijimo arba dėl sukelto eismo įvykio, taip pat pradedantiesiems vairuotojams, kurie nepaisė Kelių eismo taisyklių – viršijo greitį, sukėlė eismo įvykį arba vairuodami kalbėjo telefonu.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė, kad tokia papildomų mokymų tvarka buvo svarstyta jau seniai, tačiau dėl to, kad nebuvo tinkamos infrastruktūros – mokymo centrų, nebuvo galima patvirtinti tokios tvarkos, tačiau dabar, atsiradus sąlygoms, tikėtina, kad ši tvarka įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d.

Lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas tvirtina, kad tokia praktika labai gera vien dėl to, kad ne visi besimokantieji vairuoti gali pamėginti važiuoti sudėtingesnėmis eismo sąlygomis. Jis atkreipė dėmesį, kad tokie papildomi mokymai galėtų būti ne tik prasižengusiems vairuotojams, tačiau ir pradedantiesiems. "Dabar vairavimo mokyklos žmonėms į galvą kemša daugiausia teorines žinias ir neperteikia praktinių", – vairuotojų rengimo ydas atskleidė pašnekovas.

R.Čapkausko manymu, į vairuotojų rengimo programas turėtų būti įtraukti automobilio valdymo, kai yra ekstremalios situacijos, pratimai, kurie leistų pačiam vairuotojui pajusti, kaip elgiasi automobilis. "Yra penki pratimai, kuriuos vairavimo mokyklos privalėtų išmokyti atlikti vairuotojus, kurie, patekę į sunkesnę situaciją, jau žinos, ką daryti", – įžvalgomis dalijosi lenktynininkas.

Mintis, kad ekstremalaus automobilio valdymo pratimai galėtų būti įtraukti ir į įprastinę vairuotojų rengimo programą, šiuo metu sklando ir Susisiekimo ministerijoje, tačiau sunku pasakyti, kada ji virstų realybe. S.Girdauskas teigė, kad būtų vienas tų, kurie šią idėją palaikytų, tačiau tokie pokyčiai būtų įmanomi tik po keleto metų.

Mokymas mokymui nelygu

Automobilio valdymas ekstremaliomis sąlygomis buvo įtrauktas ir į Skandinavijos šalių vairavimo mokyklų programas, tačiau ilgainiui šių mokymų imta atsisakyti, nes vairuotojai, gavę ekstremalaus vairavimo pamokų, žinias be jokio reikalo bandydavo pritaikyti ir kasdien vairuodami.

R.Čapkauskas sutinka, kad persistengti su tokiais mokymais nederėtų, nes ruošiamas atsakingas ir sugebantis suvaldyti automobilį vairuotojas, o ne gatvių lenktynininkas. "Pats esu rengęs ne vienus mokymus, kuriuose žmones teko supažindinti su automobilio valdymu, kai eismo sąlygos staiga tampa sudėtingos. Aš labai stebėjausi, kai vairuotojai, turintys solidų vairavimo stažą, pasimesdavo, atrodo, esant elementariausioms situacijoms", – patirtimi dalijosi lenktynininkas.

Pasak jo, vairuotojams dideliu iššūkiu tapdavo pratimas, kai reikėdavo staigiai stabdyti, kad automobilis kuo greičiau sumažintų greitį nuo 100 km/val. iki 0. Daug kam neįveikiamas pasirodė ir vadinamasis briedžio testas. "Žmonės supanikuodavo, kai automobilis vos tik truputį pradėdavo slysti. Tokios situacijos, kai įmanoma suvaldyti vos pradėjusį slysti automobilį, padėtų išvengti ne vieno eismo įvykio", – įsitikinęs sportininkas.

Jam pritaria ir S.Girdauskas. Pasak jo, dar nė vienas asmuo, kuriam buvo paaiškinta, kaip valdyti automobilį sudėtingesnėmis sąlygomis, nepasakė, kad šios pamokos buvo nenaudingos. Susisiekimo viceministras atkreipė dėmesį, kad daug vairuotojų egzaminams vairuotojo pažymėjimui gauti pasiruošia savarankiškai – eksternu, todėl gatvėse atsiranda vis daugiau mažai praktikos turinčių asmenų, kurie gali padaryti daugiau klaidų. "Manau, kad kalbant apie tokius mokymus svarbiausia akcentuoti, jog tai nėra siūlymas, pavyzdžiui, išmokyti visus važiuoti žiedinėmis sankryžomis slystant šonu, tačiau ką daryti, jeigu važiuojant žiedu automobilis staiga tapo nepaklusnus ir pakeitė važiavimo trajektoriją", – mintimis dalijosi R.Čapkauskas.

Gerokai pabrangs

Tokios idėjos kritikai tvirtina, kad vairuotojai turėtų būti ugdomi taip, kad nepatektų į ekstremalias situacijas, o ne taip, kad mokėtų iš jų išsisukti. Be to, abejojama, ar duos naudos vos keli tokie užsiėmimai. S.Girdauskas tvirtina, kad net ir kelios pamokos, kurių metu vairuotojas pamatys ir pajus, kuo gali baigtis neatsakingas elgesys prie vairo, gali duoti naudos. "Įsivaizduokite, kad vairuotojui, kuris linkęs viršyti greitį ir kalbėti mobiliuoju telefonu, pamokos metu reikia įveikti slidžią nuokalnę, kai rankose telefonas. Manau, kad tie pojūčiai, kuriuos patirs vairuotojas, bus pakankamas akstinas daugiau kelyje neatsakingai nebesielgti", – požiūrį dėstė S.Girdauskas.

Ko gero, viena didesnių problemų gali tapti pačių centrų, kuriose būtų rengiamos tokios pamokos, trūkumas. Kol kas visiškai įrengti ir veikiantys yra keturi tokie centrai – Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje ir Šiauliuose. Dar vienas baigiamas statyti Vilniuje, apie tokio centro statybas vis garsiau kalba ir viena Kauno vairavimo mokyklų. Gali būti, kad įsigaliojus naujai tvarkai, o tai gali nutikti, kaip minėta, šių metų lapkritį, kai kurių miestų KET pažeidėjams gali tekti važiuoti apie 100 km iki vairavimo kursų vietos. Beje, ir pasivažinėti šiuose centruose nėra pigus malonumas. Pavyzdžiui, pirmajame Lietuvoje atidarytame Panevėžio darbo rinkos mokymo centre dviejų valandų pasivažinėjimas ant slidžios dangos dviem asmenims su dviem automobiliais kainuoja 72 eurus. Jeigu dabar Susisiekimo ministerijoje rengiamoje metodikoje bus nuspręsta, kad prasižengusiesiems reikia dviejų valandų papildomo mokymosi ant slidžios kelio dangos, tai vairuotojo piniginę paplonins maždaug 40 eurų, jeigu, pavyzdžiui, trijų ar keturių, atitinkami – 60 arba 80.

Lengva suskaičiuoti, kad tokiu atveju papildomų kursų kaina išaugtų maždaug 60 proc. arba dvigubai, nes papildomo vairavimo pamokos daugumoje Kauno vairavimo mokyklų šiuo metu siekia apie 70 eurų. Po pasikeitimų ši suma gali siekti nuo 110 iki 150 eurų. Neretai tai yra pusė B kategorijos vairavimo kursų kainos.

Paklaustas, ar pernelyg neapsunkinama pažeidėjų dalia, kai iki reikiamo centro jiems teks važiuoti didelius atstumus ir išleisti nemenkas sumas pinigų papildomiems mokymams, S.Girdauskas buvo lakoniškas. "Gal žinodami tokius dalykus žmonės bus linkę mažiau pažeidinėti taisykles", – teigė pašnekovas.

Tobulėti reikia visada

"Lexus" vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas taip pat tvirtina pritariantis tokiai valdžios atstovų idėjai, tačiau kartu pabrėžia, kad egzistuoja labai plona riba tarp to, kai žmogus išmoksta suvaldyti, pavyzdžiui, slystantį automobilį ir tarp to, kai jis pats priverčia jį paslysti. "Kai yra tokios situacijos, labai svarbus tampa pačių žmonių nusiteikimas ir norai bei lūkesčiai. Auditorija, kuri pakliūna į šio rengiamo pakeitimo aprėptį, labai marga ir jeigu juos visus pradės mokyti slydimo, tai nėra aišku, kokio rezultato galima tikėtis", – sakė D.Grinbergas.

Vairavimo akademijos vadovas pusiau rimtai, pusiau juokais teigė, kad vairuoti tinkamai nemoka apie 99 proc. vairuotojų, tačiau tik 1 proc. tai supranta. "Aš manau, kad svarbiausia žmonėms parodyti, kad jie gali būti ne keleiviai prie vairo, o priimti atsakingus sprendimus, neretai padedančius išvengti skaudžių padarinių", – teigė pokalbininkas. Pasak jo, mokymų schema turėtų būti tokia – sukuriama sudėtinga situacija, į ją įtraukiamas mokinys ir tuomet mokoma, kaip iš jos išsisukti su kuo mažesniais nuostoliais.

"Apskritai Lietuvos vairuotojai, gavę vairuotojo pažymėjimą, galvoja, kad jau viską moka ir daugiau tobulintis jiems nereikia, tačiau taip nėra. Kiekvieno lietuvio vairuotojo galvoje vis dar gausu įvairiausių mitų, girdėtų patarimų, kurie nepriveda prie nieko gero", – sakė D.Grinbergas.

Kaip vieną tokių jis paminėjo įsitikinimą, kad pradėjus slysti automobiliui priekine varančiąja ašimi, reikėtų kuo daugiau spausti greičio paminą. "Matyt, absurdiškesnio patarimo ir negalėtų būti. Jeigu žmogus tokiu patarimu vadovaujasi, su juo bus galima pasisveikinti artimiausiame griovyje", – tvirtino vairavimo akademijos vadovas.