Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į savo deleguoto ministro Dainiaus Pavalkio vadovaujamą Švietimo ir mokslo ministeriją, siūlydama per lietuvių kalbos pamokas klases skirti į grupes, kaip daroma mokant užsienio kalbų.

Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės, „darbietės“ Audronės Pitrėnienės, tai būtų viena iš priemonių, užtikrinsiančių aukštesnį abiturientų raštingumo lygį. Politikė pabrėžia, kad Darbo partijos frakcija vertina Švietimo ir mokslo ministerijos įdirbį bei patvirtintą raštingumo gerinimo planą, bet to negana.

„Darbo partijos frakciją labai neramina šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Beveik 12 proc. neišlaikiusiųjų – toks skaičius akivaizdžiai rodo, kad abiturientų raštingumas yra labai žemas, mokiniai neskaito knygų, nesupranta kūrinių, subjektyvi atsiskaitymo sistema mokykloje“, - frakcijos išplatintame pranešime cituojama A.Pitrėnienė.

Ji pažymi, kad anglų kalbos egzamino rezultatai yra puikūs, tad sekant užsienio kalbų mokymo tvarkos pavyzdžiu klasę skirti į grupes reikėtų ir mokantis lietuvių kalbos. „Manome, kad viena iš priemonių – per lietuvių kalbos pamokas klases skirstyti į grupes, kaip tai daroma mokant užsienio kalbos, kuomet klasė padalinama maždaug iki 15 vaikų vienoje grupėje. Gi šiandien per gimtosios kalbos pamokas mokytojai dirba su pilna klase, kurioje gali būti ir iki 30 besimokančiųjų“, - teigia komiteto vadovė.

A.Pitrėnienės nuomone, kritęs moksleivių raštingumas – ne tik pastarųjų metų bėda. Ją tik labiau atskleidė jau antrus metus pasikeitęs lietuvių kalbos egzamino vertinimas pagal kriterijus, kurie šiemet buvo griežtesni.

„Lietuvių kalbos egzamino vertinimas pasikeitė, o dėstymas liko toks pat. Ir nors šiandien peržiūrimos egzaminų programos, analizuojama egzaminų programos atitiktis ugdymo programai, tikiu, kad vienas iš galimų trikdžių – perkrautos klasės. Juk randama galimybių anglų, rusų, vokiečių ar prancūzų kalbas mokyti mažesnėse grupėse, toks pat dėmesys turėtų būti skiriamas ir lietuvių kalbai. Be to, ir mokytojui dirbti su mažesne grupe yra žymiai lengviau. Suprasdami, kad tam reikia papildomo finansavimo, galbūt ir papildomo pedagogų paruošimo ar perkvalifikavimo, jau kreipėmės ir į ministeriją, kad ji atliktų atitinkamus skaičiavimus, kiek reikėtų skirti iš biudžeto tokiai reformai įgyvendinti“, – teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.