Darbo partijos lyderis Briuselyje nepasislėps?

Vakar itin džiaugęsis įteiktu Europos Parlamento (EP) nario pažymėjimu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teisinio imuniteto gali ir nesulaukti.

Prokuratūra rankų nenuleidžia

Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Sauliaus Versecko, jau kitą savaitę ketinama kreiptis į Lietuvos teismą, kad šis generaliniams prokurorui duotų pavedimą kreiptis į EP dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo.

"Jis gavo EP nario pažymėjimą ir tai suteikia pagrindą prokuratūrai tęsti procesinius veiksmus", – kalbėjo S.Verseckas.

Nors įstatymuose nėra aiškiai reglamentuojama, ekspertai linkę vertinti, jog teisinį imunitetą naujojo EP nariai įgis nuo pirmojo posėdžio. Jis vyks liepos 14 d. Pagal galiojančią praktiką gavus prašymą dėl vieno ar kito nario teisinio imuniteto panaikinimo, jis turi būti svarstomas iškart. Todėl tikimasi, jog tai bus padaryta jau per pirmą posėdį.

Jei EP nesutiktų patenkinti prokurorų prašymo, bylą V.Uspaskicho atžvilgiu prokurorams tektų nutraukti.

Kol kas, kol EP netarė savo žodžio dėl Darbo partijos lyderio statuso, jam 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pusantro milijono litų užstatas tebelieka galioti. "Procesas dar tebevyksta, todėl ir kardomoji priemonė lieka galioti", – dienraščiui sakė S.Versceckas.

Košę dėl galbūt neskaidrių Darbo partijos finansų užvirė Valstybės saugumo departamentas. Surinkę pakankamai duomenų jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir 2006 m. gegužės 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tą pačią dieną pranešimai apie įtarimą įteikti Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai Vitalijai Vonžutaitei, Darbo partijos iždininkei Marinai Liutkevičienei ir Nijolei Steponavičiūtei. Joms paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Birželio 13 d. pranešimas apie įtarimą surašytas ir partijos pirmininkui. Jis nepasirodė birželio 23 d. turėjusioje vykti apklausoje, nors prokuratūrai atsiųstame pareiškime teigė žinąs apie tyrimą ir pasirengęs į jį atvykti.

2006 m. birželio 22 d. pranešimas apie įtarimą įteiktas Darbo partijos atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui, po savaitės juo tapo ir juridinis asmuo, Darbo partija.

Įtariamąjį priglaudė Rusija

Liepos 18-ąją V.Uspaskicho žmonai įteiktas šaukimas, kad jos vyras atvyktų į apklausą, tačiau šis vėl nepasirodė. Darbo partijos laikinoji pirmininkė Loreta Graužinienė, apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad jai V.Uspaskicho buvimo vieta nežinoma.

Prokurorai ėmėsi dar griežtesnių veiksmų. Rugpjūčio 23 d.V.Uspaskichas pripažintas įtariamuoju, o po dviejų dienų Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Darbo partijos pirmininkui skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tą pačią dieną paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas Europos arešto orderis.

Rugsėjo 15 d. V.Uspaskichas įkliuvo Maskvos policininkams, bet pasiprašė politinio prieglobsčio ir pareigūnų buvo paleistas. Rusija atsisakė patenkinti Lietuvos ekstradicijos prašymą ir išduoti įtariamąjį Lietuvai.

Po daugiau nei metų, 2007 m. rugsėjo 26 d., V.Uspaskichas pagaliau grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Rugsėjo 27 d. suėmimas jam pakeistas į namų areštą, kurį vėliau pakeitė į užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bylos nagrinėjimas stringa

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas 2007 m. gruodžio 28 d. Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau iki šiol net neperskaitytas kaltinamasis aktas.

Per pirmą posėdį V.Gapšys pareiškė, jog nespėjo susipažinti su bylos medžiaga. Į posėdžius dėl įvairiausių priežasčių neatvykdavo tai kaltinamieji, tai jų gynėjai.

Pertrauka padaryta ir V.Uspaskichui bei V.Gapšiui tapus Seimo nariams, vėliau buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Baudžiamajame kodekse numatyta juridinio asmens atsakomybė neprieštarauja šalies Konstitucijai. 2009 m. birželio 8 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog jokių pažeidimų nepadaryta, tačiau į EP išrinktas V.Uspaskichas vėl įgijo teisinį imunitetą.

Ieškinius šioje byloje yra pateikę trys institucijos – valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai pateikė civilinį ieškinį dėl 6 050 475 litų žalos padarymo valstybei Darbo partijai neteisėtai gavus dotacijas ir kompensaciją. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bandys išsireikalauti 3 009 043 litus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 855 347 litus.