Be to, pirmą kartą aiškiai reglamentuojamas ir pačių mažiausių, vaikų iki 1 metų amžiaus, maitinimas lopšeliuose-darželiuose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. Taip pat tėvų, savivaldybių, maisto gamintojų ir vaikų mitybos gerinimo darbo grupės narių siūlymus.

„Akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti, ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą. Deja, bet šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose situacija yra labai nevienoda. Yra tikrai daug įstaigų, kuriose maitinimas yra puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maistą. Šios naujovės - vienas iš žingsnių tobulinant reikalavimus vaikų mitybai. O ateityje bus ir dar daugiau svarbių pokyčių“, - sako ministras A. Veryga.

Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo. Be to, darželiuose nebegalės būti naudojami vienkartiniai įrankiai, nes jie nesaugūs.

Akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti, ir pagaliau tai įvyko.

„Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, - sako A. Kranauskas.

Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos). O kad maisto racionas būtų įvairus ir visavertis, patiekalai galės kartotis tik kas tam tikrą laiką.

Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais. Taip pat padažais su spirgučiais, Baltijos jūros strimele ir silke, steviolio glikozidais ir sulfitais.

Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Taip pat kiekvieną dieną vaikams turės būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose bus leista prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai.

Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais. Rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems (t. y. ženklu „Rakto skylutė“ pažymėtiems) ar nacionalinės kokybės produktams, rinktis trumpąsias maisto tiekimo grandines iš ūkių.

Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Dar vienas naujas reikalavimas - maistas turi būti patiekiamas estetiškai. Jei vaikai turi specifinių poreikių, jiems skirtas pritaikytasis maitinimas, tačiau juos bus galima maitinti ir jų pačių tą dieną iš namų atsineštu maistu.

Maitinimo kokybę vykdant vidinę kontrolė padės užtikrinti aiškiai suformuluotos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos.

Šios naujovės parengtos konsultuojantis ne tik su suinteresuotomis valstybės institucijomis, bet ir maisto gamintojų asociacijomis, tėvų organizacijų atstovais bei dietologais.