Daugėja norinčiųjų tapti mokytojais, bet mokyklos susiduria su sunkumais jų ieškant

Tokius duomenis trečiadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Auga pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo lygis. 2022 metais baigusiųjų pedagogikos studijas ir tais pačiais metais įsidarbinusių mokykloje rodiklis siekė 64 procentus. Beveik prieš dešimtmetį – 2013 metais – pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekė vos 30 proc., 2018 metais – apie 40 proc.“, – pastebi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, toks prastas įsidarbinimo pedagogais lygis praeityje buvo nulemtas to, kad priėmimas nebūdavo planuojamas – skirtos bendros vietos visoms specializacijoms.

„Rezultatas toks, kad per 10 metų buvo parengta apie 2,2 tūkst. kūno kultūros mokytojų, kai jų iš viso Lietuvoje dirba apie 1,3 tūkstančio, o tų dalykų, kurių mokyklose trūksta, rengimas buvo praktiškai sustojęs. Planavimas specializacijos lygiu pradėtas 2021 metais“, – pažymi G. Jakštas.

Pritraukia daugiau motyvuotų studentų

Anot ministerijos, šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis.

Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 metų ir praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, „į rankas“ siekė 1 408 eurus.

Ministerijos duomenimis, ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų.

Pernai pasirinkusiųjų universitetines pedagogikos studijas vidutinis visų įstojusiųjų stojimo balas (7,11) buvo labai artimas būsimų informacinių technologijų studentų vidutiniam balui (7,19) ir aukštesnis nei daugelio kitų populiarių studijų krypčių, pavyzdžiui, visuomenės sveikata (7,02), inžinerinės studijos (6,89), verslas ir viešoji vadyba (6,80), teisė (6,98) ir kt.

Anot ŠMSM, praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.

Atsižvelgus į pernykščius studentų priėmimo skaičius, šiemet pagal poreikį skiriama dar daugiau valstybės finansuojamų vietų pradinio ugdymo, mokomojo dalyko pedagogikos, specialiosios pedagogikos studijų programose.

Nepaisant to, Lietuvos mokyklos susiduria su mokytojų pritraukimo iššūkiais. Anot ŠMSM, daugelis pasaulio šalių patiria augantį mokytojų poreikį: pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti. Su mokytojų trūkumu, pasak ministerijos, susiduria visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Lietuvoje mokykloms nelengva rasti kai kurių dalykų mokytojų, nors, Užimtumo tarnybos duomenimis, yra apie 1,7 tūkst. ieškančiųjų mokytojo darbo, o laisvų darbo vietų mokytojams siūloma dešimt kartų mažiau.

Mokytojų paieškai – speciali platforma

ŠMSM sukurtoje darbo paieškos platformoje mokyklos skelbia ieškančios 35 mokytojų, kuriuos norėtų įdarbinti iki birželio pabaigos. Iš viso Lietuvoje dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

„Pernai sukūrėme mokytojų darbo paieškos platformą, kad mokyklos ir mokytojai patogiau surastų vieni kitus. Kviečiu aktyviai ja naudotis, skelbti apie laisvas darbo vietas mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojo padėjėjams ir kitiems su mokinių ugdymu susijusiems darbuotojams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, tai yra įrankis tiek darbuotojų ieškančioms švietimo įstaigoms, tiek įsidarbinti norintiems mokytojams. Jis taip pat padeda stebėti mokytojų kaitos procesus, įvertinti realų mokytojų poreikį, remiantis oficialia mokyklų, savivaldybių teikiama informacija.

A. Ufarto / BNS nuotr.

Informaciją gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga – bendrojo ugdymo, profesinė ar neformaliojo švietimo mokykla, darželis, taip pat privatūs švietimo teikėjai. Skelbimai prieinami visiems interneto vartotojams.

ŠMSM taip pat nurodo ėmusis sprendimų, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams išėjus į pensiją.

„Pirmiausia – tai darbo užmokesčio didinimas. 2022 metais mokytojų atlyginimus didinome dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 procentų. Labai svarbu, kad parlamentinėms partijoms pavyko sutarti dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų didinimo perspektyvos ir užfiksuoti tai susitarime dėl švietimo“, – sako J. Šiugždinienė.

Pernai sukūrėme mokytojų darbo paieškos platformą, kad mokyklos ir mokytojai patogiau surastų vieni kitus.

Siekiant pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis mokytojo profesiją, įstojusiesiems į didžiausią poreikį turinčias pedagogikos specialybes skiriamos tikslinės stipendijos, siekiančios 319 eurų per mėnesį. Paskutinio kurso trūkstamiausių pedagogikos specializacijų studentams, sudariusiems išankstines darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybėmis, numatyta galimybė stipendijas padidinti iki 539 eurų.

Pedagogikos studijos taip pat pripažintos kaip vienos iš prioritetinių specializacijų, į kurias stojančiųjų priėmimas šiemet neribojamas, jei jie atitiks stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus. Taip pat padaugėjo galimybių pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu metu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybei skiriant finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti.

Kviečia persikvalifikuoti, finansuoja studijas

Praėjusiais metais ŠMSM skyrė lėšų savivaldybėms padėti pritraukti naujų mokytojų. Savivaldybės ir savo lėšomis finansuoja pedagogo kvalifikacijos įgijimą ar pedagogines bakalauro studijas.

Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė skatina pedagogus persikvalifikuoti ir rinktis tokias specialybes, kurių mokytojų trūksta šios savivaldybės mokykloms. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokyklų darbuotojų studijų kainą padengia savivaldybė. Baigusieji studijas įsipareigoja ne trumpiau kaip trejus metus dirbti Jurbarko rajono švietimo įstaigose.

Kauno rajono savivaldybė kasmet skiria po 100 tūkst. eurų mokytojų pritraukimo priemonėms įgyvendinti. Per du metus tai padėjo pritraukti 51 mokytoją.

„Prognozuojame, kad per artimiausius penkerius metus mūsų rajono mokykloms reikės daugiau kaip 60 mokytojų, apie 15 pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų. Todėl jau dabar taikome įvairias priemones motyvuoti mokytojus dirbti rajono mokyklose“, – sako Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Savivaldybės lėšomis padengiama mokytojų persikvalifikavimo ir papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijų kaina, o Kauno rajono gyventojams, norintiems įgyti pedagogo ir mokomojo dalyko kvalifikaciją, finansuojama 80 proc. studijų kainos.

Pasak J. Petkevičiaus, taip ne tik parengiami mokykloms reikalingi pedagogai, bet ir mažinamas nedarbas Kauno rajone.

Įdarbinti naujus mokytojus ir išlaikyti jau esamus padeda ir sprendimas savivaldybės lėšomis kompensuoti mokytojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Tokiomis kompensacijomis šiuo metu naudojasi 875 Kauno rajono pedagogai.