Dauguma balsavusių referendume dėl naujos atominės elektrinės pasisakė prieš jėgainės statybą, tačiau dar neaišku, ar referendumas įvyko dėl rinkėjų aktyvumo, rodo pirmieji rezultatai.

Intriga dėl referendumo išlieka - kol kas neaišku, ar jis įvyko, vidurnaktį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pasak VRK vadovo, šiuo metu suskaičiavus maždaug ketvirtadalio apylinkių balsus, rezultatai rodo, jog referendumas neįvyko, tačiau rezultatai jie gali keistis sulaukus balsų iš didžiųjų miestų.

"Lieka intriga dėl referendumo - kol kas matome rinkėjų aktyvumo sumažėjimą. Neturime tose apylinkėse, kur skelbiame, 50 proc., bet neturime Vilniaus, Kauno balsų, kur rinkėjų aktyvumas gerokai didesnis", - per spaudos konferenciją sakė Z.Vaigauskas.

Paskelbus 473 iš 2017 apylinkių duomenis, matyti, kad bendras rinkėjų aktyvumas čia siekia 48,86 proc., ir didesnė rinkėjų dalis - 60 proc. - nepritaria naujos atominės elektrinės statyboms. Pritariančiųjų naujai atominei - maždaug 35 procentai, rodo dalies apylinkių balsai.

Kartu su Seimo rinkimais sekmadienį Lietuvoje vyko patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje. Referendumo balsavimo biuletenyje buvo pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.

Konsultacinis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Tuo atveju, kai referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas laikomas priimtu. Jei referendume dalyvauja mažiau kaip pusė piliečių, jis laikomas neįvykusiu, o į jo metu pareikštą piliečių nuomonę gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.