Didesnė gyventojų dalis mano, jog Lietuvoje veikiančios valstybės pripažintos religinės bendruomenės turėtų viešai skelbti savo pajamas ir išlaidas.

Daugiau nei trys iš penkių apklaustųjų, 64 proc. nurodė, jog religinės konfesijos turėtų skelbti tokius duomenis, tuo tarpu vienas iš penkių respondentų, 20 proc. teigė, jog neturėtų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Rait“ atlikta apklausa. 16 proc. respondentų teigė, jog šiuo klausimu neturi jokios nuomonės.

Tyrimo duomenys rodo, jog vadovai, įmonių savininkai dažniau mano, jog valstybės pripažintos religinės bendruomenės neturėtų skelbti savo pajamų ir išlaidų.

Tuo tarpu nuomonės dėl religinių bendruomenių finansinės padėties viešinimo neturi pradinį ir pagrindinį išsilavinimą įgiję asmenys, moksleiviai ir studentai.

Reprezentatyvią 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Rait“ atliko gegužės 7-14 dienomis, apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.

Lietuvoje yra devynios valstybės pripažįstamos tradicinės religinės bendruomenės: lotynų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Vyriausybė pernai tradicinėms religinėms bendruomenėms paskirstė beveik 1,8 mln. litų, didžiausia šių lėšų dalis - per 1,6 mln. litų - atiteko Lietuvos katalikų bažnyčiai.