Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama Europos Komisijos (EK) pernai vasarą pateiktas fiskalinės konsolidacijos ir konkurencingumo didinimo rekomendacijas, tačiau šaliai ir toliau tenka spręsti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi susijusias problemas.
Paskelbė vertinimą
EK trečiadienį paskelbtame Lietuvos konvergencijos ir reformų programos vertinime bei rekomendacijose teigiama, kad nepalankūs demografiniai pokyčiai verčia abejoti Lietuvos ilgalaikiu viešųjų finansų, ypač pensijų sistemos, tvarumu. Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, labai didelis jaunimo nedarbas, kvalifikuotų darbininkų trūkumas, kurį dar labiau didina sparti emigracija, yra vienos pagrindinių šalies problemų.
Lietuvoje aktyviai dirba tik 68 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų, jaunimo nedarbo lygis siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o mažos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas siekia 39,5 proc. ir yra antras pagal dydį ES. Be to, ilgalaikis nedarbas per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 1 iki 8 proc.
EK teigimu, Lietuvai būtinos papildomos priemonės, kad būtų skatinama dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma jaunimą, nekvalifikuotus ir vyresnio amžiaus darbuotojus, padidintas darbo rinkos lankstumas.
Reformų planai nekonkretūs
Pernai Lietuva ėmėsi veiksmų siekdama padidinti pensinį amžių, tačiau, anot EK, to nepakanka, kad šalies socialinio draudimo sistema būtų patikima. Be to, problemų kelia ir šalies pensijų sistemos garantijos, nes skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje pastebimai viršija ES vidurkį.
EK teigimu, Lietuvai reikia imtis veiksmų – pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, įvesti aiškias pensijų indeksavimo taisykles, skatinti savanorišką pensijų kaupimą ir darbdavių kuriamas pensijų kaupimo schemas. Taip pat raginama imtis veiksmų siekiant užtikrinti kuo didesnį vyresnio amžiaus žmonių darbingumą.
Anot EK, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis taip pat gali jau artimiausioje ateityje padidinti viešųjų finansų įtampą. Ypač susirūpinti verčia tai, kad, nepaisant ekonomikos augimo, šie rodikliai toliau didėja, tačiau Lietuvoje jų didėjimo priežastims kol kas neskiriama reikiamo dėmesio, o nacionalinėje reformų programoje pateikti planai nepakankamai konkretūs.
Rekomenduojama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti paskatas dirbti ir socialinės paramos sistemos reformą geriau susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis.
Energetikos problemos
Teigiama, kad Lietuvos infrastruktūra, pirmiausia energetikos sistema, nepakankamai konkurencinga, neturi reikiamų jungčių, ir tai trukdo ekonomikai augti. Mažas energijos vartojimo efektyvumas, visų pirma pastatuose, taip pat žemas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų lygis ir prasti inovacijų rezultatai – nedelsiant spręstini klausimai.
Nors gerinant verslo sąlygas Lietuvoje padaryta tam tikra pažanga, šioje srityje yra trūkumų, ir jie kartu su švietimo kokybės trūkumais bei mažomis investicijomis į MTTP toliau riboja šalies ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Dėl nedidelės elektros tiekėjų konkurencijos, prastų jungčių su kitomis valstybėmis narėmis, senstančių gamybos įrenginių pajėgumo, taip pat nesant alternatyvių dujų tiekimo maršrutų energijos kainos išlieka aukštos.
Be to, nedelsiant reikia spręsti efektyvesnio energijos vartojimo, ypač pastatuose, problemą. Nors labai pagerintos verslo pradžios sąlygos ir sutrumpintas statybos leidimų išdavimo laikas, įmonėms būtų labai naudinga, jeigu verslo aplinka būtų dar labiau pagerinta. Siekiant padidinti konkurencingumą, taip pat labai svarbu modernizuoti viešąjį administravimą ir pertvarkyti valstybės valdomas įmones.
Daugiau mokesčių
Lietuvai rekomenduojama visų pirma užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos bei komercinė ir nekomercinė valstybės įmonių veikla.
Teigiama, kad Lietuvos mokesčių sistemoje paplitęs mokesčių vengimas ir neefektyvus mokesčių administravimas. Mokesčių surinkimą galima pagerinti, nes šešėlinė ekonomika tikriausiai sudaro net 30 proc., BVP ir gerokai viršija 15,9 proc. ES vidurkį.
Anot EK, Lietuvoje mokesčių struktūra pagrįsta darbo ir vartojimo apmokestinimu, o turto ir aplinkos mokesčiai yra vieni mažiausių ES. Pagal pajamas iš aplinkos mokesčių Lietuva yra trečia tarp mažiausiai tokių pajamų gaunančių šalių ES. Tai iš esmės nulemia transporto mokesčiai (išskyrus degalus), kurie yra mažiausi ES. Lietuva yra tarp nedaugelio ES valstybių, kurios neapmokestina transporto priemonių, – nėra kelių mokesčio nei transporto priemonės registravimo mokesčio.
EK teigimu, ateityje Lietuva galėtų išplėsti mokesčių bazę, pagerinti mokesčių rinkimo veiksmingumą, panaikinti esamas mokesčių lengvatas, išplėsti aplinkos ir reguliariai mokamų turto mokesčių taikymą.
Naujausi komentarai