Dėl krūties vėžio pasitikrino 156 klaipėdietės

PROJEKTAS

Dėl krūties vėžio pasitikrino 156 klaipėdietės

Birželio 5 d. pradėjęs kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius Rožinio kaspino autobusiukas pagaliau pasiekė Klaipėdą. Šeštadienį Lietuvininkų aikštėje jo laukė daugiau nei pusantro šimto įvairaus amžiaus moterų, neabejingų savo sveikatai ir ateičiai. Jos turėjo galimybę išsitirti dėl krūties vėžio, išgirsti atsakymus į dominančius klausimus bei išmokti atpažinti ligą.

Tikslas – šviesti

Krūties vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Kasmet visame pasaulyje juo suserga keli milijonai moterų. Lietuvoje šiuo metu nuo krūties vėžio kenčia apie dešimt tūkstančių dailiosios lyties atstovių. Šis skaičius grėsmingai didėja. „Mūsų tikslas – suteikti Lietuvos moterims kuo daugiau informacijos apie šią baisią ligą, paskatinti labiau rūpintis sveikata, įpratinti reguliariai tikrintis pas gydytojus, kol vėžys neperėjo į sunkesnę stadiją. Devynias iš dešimties moterų galima sėkmingai išgydyti, jei į onkologus kreipiamasi laiku“, – teigė visuomeninio krūties vėžio prevencijos projekto „Nedelsk“ globėja Agnė Zuokienė. Klaipėda yra trisdešimtas iš trisdešimt dviejų aplankyti numatytų miestų, tačiau iki pat lapkričio mėnesio akciją tęs įvairūs kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Įtarė vėžį

Nuvažiavusi daugiau nei 4000 kilometrų, autobusiuko gydytojų komanda apžiūrėjo kelis tūkstančius įvairaus amžiaus merginų ir moterų. Trisdešimt trims įtarė vėžį. Uostamiestyje moterų ištirta daugiausiai – 156. Piktybinių darinių buvo aptikta trijų moterų krūtyse. Jų amžiaus vidurkis – 50 metų. Tačiau, anot Vilniaus universiteto Onkologijos instituto habl. daktaro Valerijaus Ostapenkos, tai nereiškia, kad jaunesnio ar vyresnio amžiaus moterys gali būti ramios. „Nuo krūties vėžio nėra apsaugota nė viena moteris ir net vyrai – per metus šia liga suserga 12-15 stipriosios lyties atstovų“, - teigė gydytojas V. Ostapenka. Paskaitos, vykusios Klaipėdos apskrities ligoninėje, metu klaipėdietės sužinojo apie ligos požymius (sukietėjimai, padidėję limfmazgiai, krūtų deformacija, kraujingos išskyros, spenelių erozija), vėžio vystymosi stadijas, galimus prevencijos (savityra, reguliarūs gydytojų onkologų, ginekologų atliekami tyrimai), diagnozavimo (apžiūra, apčiuopa, echoskopija, mamograma, aspiracinė punkcija, biopsija) bei gydymo (chirurginis, spindulinis, chemoterapija, hormonų terapija) metodus.

Kreipiasi per vėlai

„Didžiausia bėda ta, kad į onkologus nesikreipia ne tik mažytį neskausmingą darinį krūtyje apčiuopusios moterys, bet ir tos, kurių krūtų audinys pradėjo kraujuoti, išopėjo, yra, skleidžia nemalonų kvapą“, – apgailestavo V. Ostapenka. Delsimas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuva užima pirmaujančią poziciją pagal mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklius Europoje. Kas savaitę čia miršta daugiau nei dešimt moterų.