Tačiau Vyriausybės posėdyje pasigirdo abejonių, kad toks siūlymas, kokį pateikė Aplinkos ministerija, gali ir nesustabdyti Europos Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros prieš Lietuvą.

Lietuvai gresia baudos, nes 58 aglomeracijose gyventojai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų. Tačiau šalies teisės aktuose net nėra įtvirtinta aglomeracijos sąvoka, todėl Aplinkos ministerija siūlo ją apibrėžti ir numatyti, kad jose esantys gyventojai būtų prijungti prie nuotekų tinklų.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad aglomeracija būtų laikoma urbanizuota teritorija, kurioje gali susidaryti 2 tūkst. gyventojų atitinkanti tarša.

Taip pat siūloma, kad tokiose teritorijose nuotekų ir geriamojo vandens tinklai būtų centralizuoti, išskyrus atvejus, kai tai padaryti yra labai brangu, arba tai neduos naudos aplinkai.

Jeigu gyventojai atsisakytų, kad nuotekų tvarkytojai įrengtų infrastruktūrą, tai reikėtų daryti savo lėšomis. Tais atvejais, kai jie neprisijungtų prie centralizuotų tinklų, grėstų baudos iki 100 eurų.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Vyriausybės posėdyje sake, kad gyventojai motyvuojami prisijungti bus tuo, kad tai jiems nieko nekainuotų, nebent atsisakytų vandens tiekėjų darbų.

„Paskata yra ta, kad vandens tiekėjas nutiesia iki pat įrenginio. Bet gyventojas gali nesutikti savo kiemo bjauroti arba nesuteikti servituto“, - teigė jis.

Planuojama, kad vartotojams prisijungti prie centralizuotų tinklų bus pasiūlyta iki 2019 metų pabaigos.

Jeigu Seimas pritartų šiam siūlymui, savivaldybės privalėtų iki 2021 metų kovo pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas. Tam savivaldybėms gali prireikti 3 mln. eurų.

EK dėl per didelio Lietuvos gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos, skaičiaus pažeidimo procedūrą pradėjo praėjusių metų vasario 15 dieną. Pagal Europos Sąjungos (ES) Miestų nuotekų direktyvą, 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių (aglomeracijose), ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus.

Kokio dydžio baudos galėtų sulaukti Lietuva, nežinoma. Tačiau jeigu EK Lietuvos „juodajame sąraše“ yra 58 aglomeracijos, Liuksemburgas už 2 aglomeracijas, neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, yra sulaukęs 2 mln. eurų vienkartinės baudos ir 2,8 tūkst. eurų periodinės baudos už kiekvieną dieną.

Premjeras: esame atsilikę

Ministrų kabinetas daro viską, jog išvengtų Europos Komisijos (EK) baudos už tai, kad vis dar daug žmonių Lietuvoje naudojasi lauko tualetais, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.

Anot jo, trečiadienį Vyriausybės patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį, išvengiant baudos.

„Vyriausybė viską daro, kad tai pavyktų. Tai žingsnis į priekį padarytas, kad nebūtų skiriama bauda Lietuvai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jis negalėjo  pasakyti, kokia bauda gresia Lietuvai, tačiau pagal kitų šalių pavyzdžius ji gali būti „milijoninė“.

Premjeras pridūrė, kad Lietuvos nuotekų tvarkymo lygis nėra pats aukščiausias Europoje.

„Kalbant apie nuotekų tvarkymą, mes tikrai esame atsilikę nuo tų rodiklių, kuriuos skelbia ir turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – kalbėjo premjeras.

Trečiadienį patvirtintais įstatymo pakeitimais ketinama įtvirtinti aglomeracijos sąvoką – bus apibrėžti miestų ir miestelių mikrorajonai, kurie turėtų būti prijungti prie centrinių tinklų.

Tačiau Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas tvirtino, jog Lietuvai gali nepavykti išvengti Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros ir dėl to gresiančios baudos.

Remiantis Vyriausybės sprendimu,  žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus, o nesutikus, jis darbus turėtų atlikti už savo pinigus, tačiau jei to nepadarytų per 9 mėnesius, jis iš pradžių būtų įspėtas, o vėliau grėstų 70–100 eurų bauda.

EK pernai vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.

Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.

Pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.