Laikinoji Seimo tyrimo komisija, sprendžianti dėl „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo, prašys prokurorų pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas mergaitės perdavimas motinai, sakė šios komisijos vadovas socialdemokratas Vytautas Saulis.

Tikisi nesumontuoto įrašo

„Gauti tą tikrą įrašą – neiškarpytą, nesuklijuotą – viena iš pagrindinių mūsų užduočių ir būtų“, – antradienį sudarius laikinąją komisiją žurnalistams sakė jos pirmininkas.

Pati N.Venckienė ne kartą yra minėjusi, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pernai gegužės 17 dieną Garliavoje, jos namuose, vykęs mergaitės perdavimas motinai, įrodytų, jog mažametė buvo paimta prievarta, o N.Venckienei metami kaltinimai nepagrįsti.

Pernai birželį prašymą panaikinti N.Venckienės, kaip Kauno apygardos teismo teisėjos, imunitetą nagrinėjusi laikinoji Seimo komisija prašė prokurorų pateikti minėtą vaizdo įrašą, bet sulaukė neigiamo atsakymo. Tuomet prokurorai teigė, jog įrašas yra neskelbtina ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija siūlymą parlamentui dėl šio prašymo turi parengti iki kovo 25 dienos. Komisijai vadovaus socialdemokratas V. Saulis, pavaduotoju paskirtas „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Į pirmą posėdį komisija planuoja rinktis kovo 6 dieną.

V.Saulio teigimu, pagaliau reikia padėti tašką vadinamoje Garliavos istorijoje: „Reikėtų padėti taškus, tą skaudų pūlinį reikia vieną sykį išoperuoti“.

Prokurorą kaltina melu

Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė N. Venckienė neigia spyrusi Laimutei Stankūnaitei, kai pernai Kauno rajone, Garliavoje, iš jos namų buvo paimta iki tol globota mažametė dukterėčia.

„Generalinis prokuroras visiems meluoja. Jeigu jūs atidžiai sekėte, atsiranda naujos aplinkybės – kad, pasirodo, aš dar ir L.Stankūnaitę spardžiau. Viso to nėra. Pirmą kartą dabar išgirdau. Trečią kartą kreipiantis dėl imuniteto atsiranda naujos aplinkybės“, – generalinio prokuroro Dariaus Valio pranešimu Seimui antradienį stebėjosi N.Venckienė.

Ji tvirtino, kad tiesą atskleistų praėjusių metų gegužės 17 dieną per mergaitės perdavimo operaciją darytas vaizdo įrašas.

„Manau, vienintelį, ką jam (D.Valiui - BNS) reikėjo padaryti, su pareiškimu atnešti ir vaizdo įrašą, ir mes visi matytume, kaip buvo vykdomas tas teismo sprendimas. Tai, ką aš pasakoju, yra tikra tiesa – ir apie antklodę, mestą ant mergaitės galvos, apie tai, kad man buvo užlaužta ranka, apie tai, kad mergaitė buvo prievarta ištempta, matėme, kaip ji atrodė lauke, koks jos buvo veidas. Kodėl iki šiol slepiama mergaitė? Aštuonis mėnesius jos niekas nėra matęs“, – žurnalistams sakė Seimo narė.

Ji teigė prašysianti, kad minėtas vaizdo įrašas būtų parodytas visiems Seimo nariams.

„Prašysiu, kad išreikalautų vaizdo įrašą, ir visi Seimo nariai galėtų jį pamatyti, o tada spręsti, ar naikinti mano imunitetą, ar ne“, – kalbėjo N. Venckienė.

„Jeigu pamatytumėt vaizdo įrašą, niekam nelinkėčiau tokio teismo sprendimo įvykdymo. Neduok Dieve“, - sakė parlamentarė.

Prašo panaikinti neliečiamybę

Antradienį generalinis prokuroras D. Valys antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentarės N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Ji iš viso įtariama dėl šešių nusikalstamų veikų.

Prokurorų teigimu, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė padarė šešis nusikaltimus: prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai L.Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kreipdamasis į Seimą D.Valys pabrėžė, kad N.Venckienė „nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti vaiką jo motinai, taip pat nevykdė antstolio patvarkymų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus parengtos vaiko bendravimo su motina tvarkos dėl teismo sprendimo vykdymo“.

Prokuroras tvirtino, jog tuometinė teisėja, šiuo metu parlamentarė, žinodama, kad antstolė atvyko vykdyti teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo, 2012 metų gegužės 17 dieną trukdė antstolei vykdyti šį teismo sprendimą – „sąmoningai neleido antstolės į vaiko gyvenimo vietą, atsisakė vykdyti teisėtą antstolės nurodymą perduoti vaiką motinai“.

Pasak generalinio prokuroro, turėdama vaiko globėjos statusą N.Venckienė piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis, psichiškai jį gniuždydama – pastatė vaiką prie lango, liepė stebėti kieme susirinkusius asmenis ir kliūčių pašalinimo veiksmus bei techninių priemonių panaudojimą atidarant duris.

„Policijos pareigūnams laikant N.Venckienės rankas, kad vaiko motina Laimutė Stankūnaitė galėtų atitraukti nuo jos vaiką, N.Venckienė, priešindamasi vaiko paėmimui, vaiko akivaizdoje tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė L.Stankūnaitei į pilvą, kojas, ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą“, – kalbėjo D.Valys.

Jo teigimu, jau po vaiko perdavimo N.Venckienė sudavė kumščiu du smūgius į galvą policijos pareigūnui.

N. Venckienė gali būti suimta

Klausiamas, kodėl prašoma ir leisti N.Venckienę suimti, nors to nebuvo prašoma parlamente pastarąjį kartą prašant panaikinti trijų dėl juodosios buhalterijos teisiamų „darbiečių“ neliečiamybę, D.Valys sakė, kad Darbo partijos bylos atveju jis buvo „saistomas teismo nutarties“.

„Teismo nutarties tokia formuluotė buvo, ir mano pareiškime, prašyme ji buvo atkartota. Šiuo atveju prašoma ir galimybės taikyti kardomąją priemonę suėmimą, bet šiuo metu tikrai nėra pagrindų taikyti tokią griežtą kardomąją priemonę, bet neatmetama galimybė, kad gali tokios kardomosios priemonės prireikti“, – kalbėjo prokuroras.

D.Valys taip pat patvirtino, jog N.Venckienės pavardė figūruoja dar viename atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau sakė norėdamas nepažeisti nekaltumo prezumpcijos apie šį tyrimą nekalbėsiantis, kol nėra suformuluotų įtarimų.

Seimo statutas numato, kad išklausęs generalinio prokuroro kreipimąsi parlamentas sudaro laikinąją tyrimo komisiją. Ši komisija turi parengti rezoliucijos projektą, kuriuo Seimui siūlo apsispręsti, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą.

Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Jei rezoliucijos projekte siūloma leisti Seimo narį traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 metų gruodžio 16-ąją nusprendė Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukrą, kurią globojo jos tėvo D.Kedžio sesuo N.Venckienė, perduoti motinai. 2012 metų balandį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį sprendimą.

Teismo sprendimas įvykdytas 2012 metų gegužės 17-ąją. Tuomet panaudojus dideles policijos pajėgas mergaitė paimta iš tetos namų Garliavoje ir perduota motinai. Jos abi tebesaugomos valstybės, judviejų gyvenamoji vieta slepiama.