- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų skaičius Lietuvoje viršija 21 tūkst. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Alinos Žilinaitės teigimu, didžioji dalis jų atvyko su tėvais ar artimaisiais, tad, anot jos, vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra vos 15.
„Džiugu, kad absoliuti dauguma šių vaikų į Lietuvą atvyko su savo tėvais, daugiausia mamomis. Tad tikrai ne visiems šiems vaikams reikia vaiko teisių gynėjų pagalbos“, – Eltai teigė A. Žilinaitė.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, į Lietuvą vaikų be savo tėvų atvyko kiek daugiau nei 1300. Visgi, pažymi ji, didžioji dalis jų liko su kitais šeimos nariais ar artimaisiais.
„Svarbu suprasti, kad ne visiems vaikams, kurie atvyksta į šalį be savo tėvų, reikia globėjų Lietuvoje. Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100“, – atkreipė dėmesį A. Žilinaitė.
Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100.
Jos teigimu, kita dalis vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai ar kiti grupėmis atvykę vaikai, pavyzdžiui, sportininkų grupės. Tad, pasak A. Žilinskaitės, šie vaikai nėra atskiriami.
„Šie vaikai yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko. Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nėra atskiriami ir lieka visi kartu. Tokių vaikų yra per 200“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Be to, pasak A. Žilinaitės, taip pat yra grupė vaikų, kurie turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.
„Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, gal kelioms savaitėms, gal mėnesiams“, – teigė ji, kartu pridurdama, kad vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra 15.
Kita vertus, A. Žilinaitė akcentuoja, kad, karo pradžioje paskelbus, jog nuo karo bėgantiems vaikams gali reikėti globėjų Lietuvoje, tokį norą per kelias savaites pareiškė daugiau nei 900 lietuvių.
„Esame jiems labai dėkingi už susitelkimą ir norą padėti. Sulaukus tokio didelio skaičiaus padėti norinčių žmonių, globėjų registracija buvo sustabdyta ir būtų atnaujinta tik esant poreikiui. Labai svarbu suprasti, kad tikrai ne kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam vaikui reikia globos. Tokių vaikų yra vienetai. Ir tai labai gera žinia, suteikianti vilties, kad vaikai turi galimybę augti su savo artimaisiais, o mūsų tautiečių pagalbos prireikia tik kritiniais atvejais“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
ELTA primena, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko kone 54 tūkst. karo pabėgėlių. Beveik 40 proc. jų sudaro vaikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas3
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...