Tai, kad dėl netinkamo institucijų veikimo priteistą neturtinę žalą atlygins ši ministerija, patvirtino ir vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

„Atsižvelgiant į tai, kad procesiniais sprendimais (...) neturtinė žala priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Bendrojo pagalbos centro, Ryšių reguliavimo tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos, tokio pobūdžio žalos atlyginimas turi būti mokamas iš Teisingumo ministerijos valdomų asignavimų“, – teigė ji.

Pasak ministrės patarėjos, Teisingumo ministerija per tris mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo turi sumokėti šią sumą ir „asignavimus pervesti į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą“.

B. Zaborovskos-Zdanovič teigimu, kol kas Vidaus reikalų ministerijoje nesvarstoma galimybė regreso tvarka reikalauti tuo metu įstaigoms vadovavusių ir tinkamų sprendimų neužtikrinusių asmenų atlyginti valstybės patirtą žalą.

„Kol kas Vidaus reikalų ministerija yra susikoncentravusi į tinkamą teismo sprendimo vykdymą, operatyvų žalos atlyginimo proceso organizavimą“, – sakė ministrės patarėja.

Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, valstybė regreso tvarka gali išieškoti išlaidas, kurias patyrė atlygindama valdžios institucijų padarytą žalą, iš už tai atsakingų asmenų.

Jei teisme nustatoma, kad žala padaryta tyčia, galima išieškoti visą sumokėtą sumą, o jei tyčia nėra įrodoma, valstybė gali išieškoti ne daugiau kaip devynių vidutinių kalto asmens darbo užmokesčio dydžio sumą.

Portalas delfi.lt birželio pabaigoje pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog Bendrasis pagalbos centras (BPC), Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija solidariai turės atlyginti 250 tūkst. eurų dydžio žalą dėl kančios, kurią patyrė žiauriai nužudyta mergina.

Teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos neįgyvendino teisės aktais numatytų veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti į BPC skambinusios merginos buvimo vietą ir taip padėję išvengti tragedijos.

Taip pat šiuo sprendimu įtvirtinta nuostata, kad žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų ar neveikimo galima priteisti ir po mirties.

Pasak portalo, nužudytosios merginos žalą paveldėjo jos motina.

Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.

Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos. Mergina apie valandą bendravo su BPC ir policija, tačiau taip ir nebuvo išgelbėta.

Merginos žudikai yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Po įvykio Dembavoje iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.