Dėmėtieji elniai: naikinti – būtina

Dėmėtieji elniai į Lietuvą atvežti kaip dekoratyviniai gyvūnai. Tačiau kai kurie ištrūko į laisvę ir sėkmingai prisitaikė. Dabar jie laikomi grėsme gamtai.

Medžioklės sezonas

Neseniai paskelbta apie briedžių ir tauriųjų elnių medžioklės sezono pradžią.

Aplinkos ministerija skelbia, kad šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 3 tūkst. 935 briedžius. Tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai antrus metus nebenustatomi.

Tačiau Lietuvoje yra dar viena elnių rūšis – dėmėtieji. Juos medžioti leidžiama. Dar daugiau – iki kitų metų liepos 18 d. jų Lietuvoje turėtų nelikti nė vieno.

Alvydas Alunderis: laukia dideli nuostoliai, o jokių kompensacijų nenumatyta.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje privatūs asmenys laiko apie 1 tūkst. 300 dėmėtųjų elnių (šių metų sausio duomenimis). Kiek jų gyvena laisvėje, duomenų nėra.

Lemiama data

Lietuvoje pašalinti iš gamtos dėmėtuosius elnius įpareigoja atnaujintas ES invazinių svetimų rūšių sąrašas, į kurį 2025 m. buvo įtraukti ir dėmėtieji elniai, Lietuvoje paplitę ir natūralioje aplinkoje, ir laikomi nelaisvėje.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atstovas Vaidotas Norkus „Kauno dieną“ informavo, kad anksčiau yra išduota apie 70 leidimų laikyti dėmėtuosius elnius nelaisvėje, o medžioklės plotų naudotojams kasmet suteikiami keturi penki leidimai pašalinti šiuos gyvūnus iš gamtos.

„Tai rodo, kad rūšies paplitimas ir poveikis jau yra valdomas, tačiau iššūkių vis daugėja“, – atkreipė dėmesį V. Norkus.

Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad asmenys, norintys nelaisvėje laikyti naminius gyvūnus, gali rinktis kitas rūšis, pvz., tauriuosius elnius.

Žlugdantis smūgis

Lietuvoje veikiančiuose elnių ūkiuose dėmėtųjų elnių nedaug, tačiau juos auginantys verslininkai patirs žlugdantį smūgį.

Taip „Kauno dienai“ tvirtino Elnių augintojų asociacijos (EAA) vadovas Alvydas Alunderis.

Jo teigimu, ES nurodymas atsisakyti dėmėtųjų elnių turi prieštaravimų ir trūkumų.

„Reglamentas dėl elnių nebuvo suderintas su Europos elnių augintojų asociacija. Asociacija Europos Komisijai (EK) yra įteikusi peticiją. Laukiame, kokia bus reakcija į tą peticiją“, – sakė A. Alunderis.

Vilčių – nedaug

Asociacijos vadovas neslėpė turintis nedaug vilčių, kad bus atsižvelgta į dėmėtųjų elnių augintojų lūkesčius nutolinti datą, nuo kurios šių gyvūnų Lietuvoje turėtų nebelikti.

A. Alunderis tvirtino, kad reikalavimas atsisakyti dėmėtųjų elnių bus ypač skausmingas pavieniams augintojams.

„Vienas mūsų asociacijos narys auginta per 300 dėmėtųjų elnių. Jis visus juos turi sunaikinti. Kiek žinau, gyvūnus planuoja parduoti mėsai. Tačiau tokį planą įgyvendinti ne taip paprasta. Savo skerdyklos jis neturi. Reikia suderinti daugybę dalykų. Laukia dideli nuostoliai, o jokių kompensacijų nenumatyta. Tikėdamasis, kad bus suprasta jo situacija, augintojas kreipėsi į institucijas, prašydamas prailginti galutinį terminą, bet sulaukė paaiškinimo, kad išimčių nebus“, – apgailestavo EAA vadovas.

Žala: aplinkosaugininkų teigimu, ypatingą grėsmę kelia dėmėtųjų elnių gebėjimas kryžmintis su vietiniais tauriaisiais elniais; ši hibridizacija gali lemti genetinius pokyčius ir silpninti vietinės rūšies unikalumą. / V. Knyvos / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Mato prieštaravimų

A. Alunderis tvirtino, kad ES reikalavimuose atsisakyti auginti dėmėtuosius elnius yra nelogiškumų, neatitikimų.

„Prieš kurį laiką ES skyrė paramą elniams auginti. Žmonės įsigijo elnių, įrengė aptvarus, o dabar tuos gyvūnus turi sunaikinti“, – situacijos paradoksalumą išryškino A. Alunderis.

Jis pabrėžė, jog ūkininkai neprieštarauja, kad gamtoje dėmėtųjų elnių neturėtų būti, tačiau tokią sąlygą, anot A. Alunderio, galima įgyvendinti ir neuždraudžiant jų auginti uždaruose ūkiuose.

Manau, kaip ūkinius gyvūnus reikėtų vertinti ir aptvaruose laikomus dėmėtuosius elnius.

„Yra invazinių karvių, ožkų ir pan., tačiau laikomi aptvaruose jie vadinami ūkiniais gyvūnais ir jų naikinti nereikia. Manau, kaip ūkinius gyvūnus reikėtų vertinti ir aptvaruose laikomus dėmėtuosius elnius“, – svarstė EAA vadovas.

Būtini įrodymai

„Kauno diena“ pasiteiravo, kokios yra galimybės verslininkams gauti leidimus auginti dėmėtuosius elnius ir po 2027 m. liepos 18 d.

Elnių auginimą prižiūrinčios ir kontroliuojančios institucijos AAA atstovas V. Norkus pabrėžė, kad reikia išsamaus tokio prašymo pagrindimo.

„Leidimo išdavimas galimas išimtiniais atvejais tik juridiniams asmenims, vykdantiems tik komercinę veiklą, kuri yra susijusi su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šiam leidimui išduoti reikalingas EK leidimas, išduotas prašančiai valstybei narei, kuri, prašydama leidimo, turi pateikti įtikinamų viešojo intereso, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, įrodymų“, – paaiškino V. Norkus.

Poveikis gyvūnijai

Aplinkosaugininkams didžiausią susirūpinimą kelia dėmėtųjų elnių poveikis vietinei gyvūnijai.

„Kaip ir kitos invazinės rūšys, jie gali konkuruoti su vietiniais gyvūnais dėl maisto ir buveinių, platinti ligas ar parazitus, keisti ekosistemas. Ypatingą grėsmę kelia jų gebėjimas kryžmintis su vietiniais tauriaisiais elniais. Moksliniai tyrimai rodo, kad ši hibridizacija gali lemti genetinių pokyčių ir silpninti vietinės rūšies unikalumą. Vadinasi, ilgainiui gali būti prarastos svarbios genetinės savybės, susiformavusios per tūkstančius metų“, – nurodo AAA.

Invazinės svetimos rūšys laikomos viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių.

„Dėmėtųjų elnių atvejis Lietuvoje – aiškus pavyzdys, kaip iš pirmo žvilgsnio patraukli ir nepavojinga rūšis gali tapti rimtu iššūkiu gamtai“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

Numatomi būdai

Elnių populiacija mažinama įvairiomis priemonėmis. Siekiant kontroliuoti situaciją, dėmėtųjų elnių augintojams parengti įpareigojantys nurodymai.

Pvz., jei augintojas nusprendžia elnius atiduoti zoologijos sodui ar leisti juos panaudoti medicinos įstaigų nuožiūra, į kitas vietas vežami dėmėtieji elniai, kaip nurodoma instrukcijose, turi būti transportuojami uždarame konteineryje su įdiegtomis visomis saugumo priemonėmis, kad gyvūnai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę.

„Savininkai iki nustatyto termino taip pat gali organizuoti humanišką gyvūnų pašalinimą laikantis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų“, – pabrėžė AAA atstovas V. Norkus.

Įtaka: aplinkosaugininkams didžiausią susirūpinimą kelia dėmėtųjų elnių poveikis vietinei gyvūnijai. / „Shutterstock“ / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Įžvelgia riziką

AAD „Kauno dienai“ nurodė, kad procesas atidžiai kontroliuojamas.

„Artėjant pereinamojo laikotarpio pabaigai, dėmėtųjų elnių laikytojai negalės tiesiog tyliai palikti situacijos savieigai. Kyla praktinė rizika, kad dalis jų gali būti tyčia arba dėl aplaidumo paleisti į laisvę. Būtent to siekiama išvengti. Laikytojai privalės turėti dokumentus, patvirtinančius gyvūnų perdavimą, perkėlimą, realizavimą, paskerdimą arba kitą teisėtą pašalinimą. Tai gali būti perdavimo ir priėmimo aktai, realizavimo dokumentai, apskaitos dokumentai ir kiti įrodymai, pagrindžiantys gyvūnų judėjimą ar realizavimą maistui“, – pabrėžė AAD specialistai.

Nurodoma, kad kontrolė neapsiribos vien popieriniais patikrinimais.

„AAD planuoja fizinius patikrinimus vietoje. Inspektoriai galės vykti į aptvarus, tikrinti laikymo vietas, dokumentus ir faktinę situaciją. Kitaip tariant, bus vertinama ne tik tai, kas įrašyta ataskaitose, bet ir tai, ar aptvaruose iš tiesų nebėra dėmėtųjų elnių“, – atkreipė dėmesį AAD specialistai.

Dėmėtųjų elnių augintojams taip pat primenama, kad invazinės rūšies gyvūnai pereinamuoju laikotarpiu gali būti laikomi tik uždaroje valdoje. Turi būti užtikrinta, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į aplinką.

Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, laukinius gyvūnus laikant nelaisvėje privaloma užtikrinti, kad jie neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę ir neištrūkų.

Gresia baudos

„Gyventojai, medžiotojai ir kiti gamtoje laiką leidžiantys žmonės, pastebėję laisvėje esančius dėmėtuosius elnius, raginami apie tai pranešti per Invazinių rūšių informacinę sistemą“, – ragina VSTT.

Savivaliautojams numatytos baudos. Už neteisėtą veisimą, dauginimą ar laikymą, kai nesilaikoma pereinamuoju laikotarpiu taikomų sąlygų, fiziniams asmenims gresia bauda nuo 280 iki 1 550 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų, juridiniams asmenims – nuo 500 iki 2 500 eurų.

Už plitimo prevencijos ir valdymo priemonių nevykdymą, pvz., neužtikrinus, kad gyvūnai neištrūktų iš aptvaro, fiziniams asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 1 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 90 iki 1 500 eurų, juridiniams asmenims – bauda nuo 200 iki 2 500 eurų.

Už tyčinį paleidimą į laisvę ar pateikimą rinkai fiziniams asmenims skiriama bauda nuo 300 iki 800 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 800 iki 1 500 eurų, juridiniams asmenims – bauda nuo 800 iki 3 500 eurų.