Per dešimt narystės ES metų Lietuvoje kai kuriose srityse vyko teigiami pokyčiai, tačiau bendrai visuomenė netapo labiau patenkinta gyvenimu. Tai atskleidžia pastarąjį dešimtmetį analizuojanti studija, kuri penktadienį pristatyta Seime.

Tikėtasi didesnių pokyčių

Studiją, analizuojančią pokyčius šalyje 2004 m. – 2014 m., ruošė Seimo Europos klubas, Vilniaus universiteto Tarptau¬tinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) bei viešoji įtaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP).

Tyrimo vadovas, socialinių mokslų daktaras, TSPMI Europos studijų katedros vyresnysis mokslo darbuotojas ir ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, apibendrinamas studiją, sakė, jog ekonomiškai per dešimtmetį Lietuva supanašėjo su kitomis ES šalimis, tačiau pastebima ir kita ryški tendencija – daugumos struktūrinių rodiklių stagnacija.

„Iš to seka antras teiginys, kad tos transformacijos ir proveržio, kurios daug kas tikėjosi įstojus į ES, ypač gerovės politikos srityse, nebuvo. Nepaisant to, bendri pokyčiai šalyse iš esmės vyko teigiami, bet jie visuomenės yra suvokiami neadekvačiai. Tai didžia dalimi susiję su nemažėjančia socialine nelygybe ir suvokiama korupcija“, – savo išvadas pristatė K. Maniokas.

Ekonominėje ir politinėje darbotvarkėje iškilo ekonominio saugumo imperatyvas, ir dabar virsta tiesiog saugumo imperatyvu, o gerovės politikų sritis pasitraukė į šalį.
Po narystės ES Lietuvoje galima matyti netgi daugiau oligarchizacijos, atsirado daugiau paskatų siauriems interesams. „Kita vertus, jos tikrai negalime vadinti sistemine, ji išliko kontroliuojama. Galima pasakyti, kad pastarieji metai, didieji energetikos projektai gali žymėti teigiamo etapo pradžią“, – komentavo K. Maniokas.

Pinigų padaugėjo, dėmesio – ne

Socialinių mokslų daktaras, TSPMI lektorius, Šiaurės Europos studijų centro vado¬vas Liutauras Gudžinskas, pristatydamas savo tyrimo dalį, pabrėžė, kad ES tiesiogiai nereguliuoja gerovės politikų sričių – sveikatos apsaugos, švietimo politikos, socialinio draudimo sistemų ir panašiai.

„Tačiau ES daro netiesioginę įtaką šioms sritims. Galima buvo tikėtis, kad įstojus į Bendriją, Lietuvoje dėmesys šioms politikoms išaugs. Jeigu būtų laikomasi šios tendencijos, tuomet turėtų keistis politikų diskursas, keistis finansavimas ir atsirasti tam tikros struktūrinės pertvarkos. Iš mano tyrimo matyti, kad šios tendencijos nėra vienareikšmiškos“, - kalbėjo L. Gudžinskas.

Pasak lektoriaus, pirmoji prielaida neįvykdyta: įvertinus visas premjerų kalbas ir darbotvarkes, matyti, kad dėmesys socialinėms politikoms yra netvarus. „Priešingai, nei energetinis saugumas – jis labai iškilęs“, – sakė L. Gudžinskas.

Antroji prielaida lyg ir būtų patenkinama – socialinių politikų srities finansavimas per dešimtmetį padvigubėjo, viešųjų paslaugų kokybė išaugo, jos tapo labiau prieinamos.

„Tačiau, jeigu palygintume su ES, kam skiriamas finansavimas, pamatytume, kad politika skiriasi. ES lygiu dabar iškelta socialinių investicijų programa. Ypač Šiaurės šalyse, skiriama daug lėšų ikimokykliniam švietimui ir ugdymui, nes per pirmuosius penkerius metus susiformuoja lemiami žmogaus socialiniai ir kognityviniai gebėjimai. Lietuvoje tuo tarpu jam skiria mažiausiai, daug dėmesio skiria aukštajam mokslui. Estai šiuo atžvilgiu yra kur kas arčiau Šiaurės šalių. Taigi mūsų pokyčiai neatliepia europinių tendencijų, kas akivaizdu ir kalbant apie struktūrines pertvarkas sveikatos apsaugoje, švietime, nepavykusioje pensijų reformoje ir taip toliau“, – skirtumus vardijo L. Gudžinskas.

Lūkesčiai sumenko

Anot „ESTEP Vilnius“ direktoriaus Dariaus Žeruolio, kai kurie studijoje tirti rodikliai dabar yra kiek prastesni nei buvo prieš dešimtmetį, kai kurie – šiek tiek geresni. Per tuos metus pagerėjo, nors, lyginant su ES, dar nėra geri vidutinės sveiko gyvenimo trukmės ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai. Įvairūs valdymo, pasitikėjimo institucijomis, Vyriausybės reglamentavimo efektyvumo indikatoriai yra beveik nepasikeitę.

„Žymiausi pokyčiai yra ekonominės konvergencijos, sveiko gyvenimo metų skaičiaus ir asmenų, baigusių aukštąjį mokslą, skaičiuose“, – sakė D. Žeruolis.

Jo teigimu, nors ir nedidelių, bet vis tik teigiamų pokyčių visuomenė teigiamai nė nevertina, ir gyventojų, nepatenkintų gyvenimu, dalis per dešimt metų iš esmės nepasikeitė. Visuomenės lūkesčiai 2004 m., stojant į ES, buvo dideli, bet per laikotarpį iki šiol nemažėjo suvokiama korupcija, nepasitikėjimas valstybės institucijomis. „Be to, jeigu narystės pradžioje ES didžioji dalis gyventojų tapatino su socialine, materialine gerove, po dešimt metų šis skaičius yra žymiai sumažėjęs, ir gyventojai situaciją mato realiau. Socialinė nelygybė per dešimt metų yra beveik nepasikeitusi, korupcija, lyginant su ES vidurkiu, aukšta“, – komentavo prelegentas.

Minėtai studijai skirtame specialiame žurnalo „Politologija“ numeryje publikuojami Sabinos Karmazinaitės, K. Manioko, Dariaus Žeruolio, Vytauto Kuokščio, L. Gudžinsko, Vitalio Nakrošio, Sabinos Bankauskaitės-Grigaliūnienės ir Ramūno Vilpišausko straipsniai. Juose nagrinėjami bendri pokyčiai Lietuvoje po įstojimo į ES,  poveikis šaliai, euro įvedimas ir kiti aktualūs klausimai.