Dėstytojai prakalbo apie Klaipėdos universiteto mirtį

Klaipėdos universiteto dėstytojai prognozuoja, kad per kelerius metus gali išnykti techninės pakraipos specialybių fakultetai.

Vakar Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyko konferencija „Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo aplinka bei perspektyvos“. Diskusijų metu apie liūdnas Klaipėdos universiteto ateities prognozes prasitarė Jūrų technikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros vedėjas Rimantas Didžiokas.

R.Didžioko teigimu, mokslininkai nepatentuoja naujų išradimų, nes nežino, kas juos pirks. Universiteto mokslininkai įpratę nuo tarybinių laikų dirbti biudžetinį darbą, kuris buvo skirtas tik ataskaitoms. Taip pat jie neturi verslo patirties.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas galėtų būti ta institucija, kuri žinotų, ko nori verslininkai ir ką gali padaryti mokslininkai. Ji taip pat galėtų pritraukti į savo gretas ir Klaipėdos universiteto absolventus.

R.Didžioko manymu, universitetas yra per daug uždara sistema. Nė viena universiteto laboratorija nėra sertifikuota, todėl negali daryti kvalifikuotų tyrimų ir paslaugų. Jei ateityje neatsiras pinigų, mokslininkai ir toliau „virs savo sultyse“.

Tai patvirtino ir konsultacinės kompanijos ERRA atliktas Klaipėdos universiteto žinių ir technologijų auditas. Apklausti mokslininkai įvardijo, kokias paslaugas gali pasiūlyti verslininkams, tačiau negalėjo pasakyti, kokią naudą tai duos.

Mokslininkų išradimai praktikoje beveik nepritaikomi. Taip pat beveik nė vienas mokslininkas negalėjo pasakyti, kiek pinigų reikės jo atliekamiems tyrimams.

Konsultacinės kompanijos ERRA rinkodaros projektų vadovas Romanas Gaidukas pastebėjo, kad ir įmonės versle nenori taikyti naujų išradimų. Verslininkų apatiją gerai atspindi ir tai, kad iš šešiems šimtams įmonių išsiuntinėtų klausimų apie naujų išradimų taikymą jų versle atsakė tik 82.

Įmonių nenorą ieškoti ir taikyti naujus išradimus versle patvirtino ir personalo paieška, vertinimu ir atranka užsiimančios bendrovės „Akrisida“ direktorius Aras Mileška. Anot jo, kol kas Lietuvos verslą gelbėjo pigi darbo jėga.