Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad negalima pernelyg griežtomis sankcijomis bausti paprastų žmonių, jeigu jų vadovas yra nedemokratiškas.

Kalbėdama penktadienį Vilniuje vykstančioje Demokratijų bendrijos užsienio reikalų ministrų konferencijoje D.Grybauskaitė teigė, kad labai svarbu visiems kraštams taikyti vienodus reikalavimus žmogaus teisių srityje.

„Visiems nedemokratiškiems režimams turi būti keliami vienodi reikalavimai žmogaus teisių srityje. Pabrėšiu – visiems ir vienodi. Todėl negalime taikstytis su žmogaus teisių pažeidimais vienoje šalyje ir nematyti jų kitoje“, - pastebėjo Lietuvos vadovė.

„Kita vertus, taikydami sankcijas už tai, kad šalies vadovas yra nedemokratiškas, mes pernelyg dažnai ir nepelnytai nubaudžiame eilinius žmones. To pasekmė - didėjantis priešiškumas išorės jėgoms ir dar labiau sumažėjusios galimybės skatinti permainas iš vidaus“, - pridūrė ji.

„Esu įsitikinusi, kad raktas į sėkmę - tai didesnis atvirumas. Lietuva siūlo drąsiau laikytis šio principo ir dažniau įgyvendinti tokias priemones kaip sienos kirtimo režimo palengvinimas, palankesnė vizų išdavimo tvarka, intensyvesnis bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityse. Džiaugiuosi, kad Lietuvos Seimas pritarė supaprastintam sienos kirtimo susitarimui su Baltarusija. Taip pat pasiūlėme Europos Sąjungai ir Baltarusijai pradėti derybas dėl vizų liberalizavimo ir readmisijos“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.

D.Grybauskaitė tvirtino, kad pasaulyje tebėra „daug atvejų, kai tautos ir žmonės nesutinka su esamais režimais, nori permainų ir kaitos savo šalyse“.

„Tik konsoliduotų demokratijų pavyzdys rodo, koks yra tokių visuomenių politinio brendimo kelias, bei skatina jas apsispręsti. Lietuva parodė, kad prieš dvidešimt metų iš Vakarų valstybių perimtą demokratinės valstybės kūrimo patirtį šiandien jau gali perduoti kitoms šalims. Pademonstravome, kad esame pasirengę oriai ir solidžiai siekti demokratinių permainų - ne primesdami savo požiūrį, tačiau plėtodami dialogą ir siekdami visiems priimtino sprendimo“, - kalbėjo Prezidentė.

Apibendrindama dvejus metus trukusį Lietuvos pirmininkavimą daugiau kaip šimtą šalių vienijančiai Demokratijų bendrijai, D.Grybauskaitė tvirtino, kad visi kelti uždaviniai buvo pasiekti: „Pirma, pačią bendriją reformavome tam, kad ji taptų efektyvesnė, o priimti sprendimai - sėkmingai įgyvendinami. Antra, į bendrijos veiklą įtraukėme parlamentus, energijos ir idėjų kupiną jaunimą, nevyriausybines organizacijas bei verslo atstovus. Trečia, paklojome pagrindus pilietinės visuomenės ir moterų vaidmens stiprinimui valstybės valdyme“.

Pasak Prezidentės, kalbant apie demokratijos plėtros būtinybę, negali būti pamiršti „ir mūsų pačių demokratinėms sistemoms iš vidaus ir ypač iš išorės nuolat kylantys pavojai, pavyzdžiui, ekonominių ir energetikos svertų naudojimas politiniais tikslais, nuožmus informacinis spaudimas, bandymai perpirkti nacionalines žiniasklaidos priemones siekiant daryti įtaką politinei šalies sistemai“.

„Tai - rimti iššūkiai visiems mums. Todėl, stiprindami dialogą ir bendradarbiavimą, ne tik prisidėkime prie efektyvesnės demokratijos sklaidos pasaulyje, bet ir sutvirtinkime savo šalių demokratiją bei saugumą“, - sakė ji.

D.Grybauskaitė palinkėjo sėkmės Mongolijai, kuri penktadienį perima pirmininkavimą Demokratijų bendrijai.