Ankstyvą penktadienio rytą VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai Mažeikių autobusų stotyje patikrino penkis svetimšalius, trys vyrus ir dvi moteris, už kelių minučių ketinusius maršrutiniu autobusu išvažiuoti į Vilnių. Pasieniečiams paprašius pateikti dokumentus, išaiškėjo, kad 24-erių bei 25-erių Egipto ir 20–24-erių Alžyro piliečiai turi tiktai šiemet gautus latviškus prieglobsčio prašytojo pažymėjimus. Suprantama, šie dokumentai nesuteikia teisės atvykti ir būti Lietuvoje, kelionėms jie negalioja. Išvykti iš Latvijos teritorijos prieglobsčio prašytojas neturi teisės.
Du užsieniečiai, egiptietis ir alžyrietė, savo telefonuose turėjo skaitmenines įlaipinimo korteles šeštadienio skrydžiui į Malagą (Ispanija).
Pasieniečiai penketą svetimšalių sulaikė ir tą pačią dieną perdavė VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje pareigūnams.
Šeštadienio naktį prie Mažeikių, kelyje Buknaičiai–Mažeikiai, tikrindami turimą informaciją, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai sulaikė dar tris jaunus afrikiečius, neteisėtai pasišalinusius iš Latvijos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos. 21-erių bei 24-erių marokiečiai ir 27-erių egiptietis kelionės dokumentų neturėjo – pasieniečiams jie pateikė Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotas asmens tapatybės korteles.
Ir šie prieglobsčio „prašytojai“ netrukus buvo nugabenti į Pabradę.
Šeštadienio ryte VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai sostinės oro uoste sumaišė 19-mečio egiptiečio planus išskristi į Paryžių (Prancūzija). Nustatyta, kad penktadienį šis afrikietis pasišalino iš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos Daugpilyje ir autobusu atvyko į Lietuvą.
Sekmadienį Vilniaus oro uoste pasieniečiams įkliuvo dar trys prieglobsčio „prašytojai“ iš Latvijos. 28-erių Egipto pilietis ketino lėktuvu pasiekti Paryžių, o du jo tautiečiai, 26-erių ir 27-erių, – Hamburgą (Vokietija).
Pirminiais duomenimis, visi šie savaitgalį sulaikyti migrantai iš savo gimtųjų šalių Afrikoje atskrido į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai kirtę sieną, atsidūrė Latvijoje ir ten buvo sulaikyti. Pasiprašė prieglobsčio, bet nelaukdami sprendimo pasišalino iš Muceniekų ir Daugpilio apgyvendinimo centrų, planuodami iš Vilniaus keliauti toliau į Vakarus.
Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais, lėktuvais ir netgi jūriniais keltais.
Lyginant su ankstesne situacija, antrinės migracijos srautai šiemet gerokai padidėjo: per visus 2025-uosius metus – 1 288, o šiemet iki šio pirmadienio – 2 139. Tai susiję su migrantais, kurie iš Baltarusijos neteisėtai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą.
Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.
(be temos)
(be temos)