Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pranešus, kad tik penktadalis savivaldybių atsiliepė į kvietimą apgyvendinti pabėgėlius, didmiesčių vadovai sako dar vertinantys savo galimybes.

BNS kalbinti savivaldybių atstovai teigia pasigendantys pačios ministerijos iniciatyvos koordinuojant klausimą bei pateikiant aiškesnius atsakymus, ko tikimasi iš savivaldybių.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas tikino, kad susirašinėjimas su ministerija nevyksta, nes šiuo metu vykdomi konkretūs darbai: savivaldybė tariasi dėl bendro koordinacinio centro kūrimo bei funkcijų pasidalijimo su Vilniaus „Caritas“ draugija, jėzuitais, nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat ieškoma būsto nuomos galimybių.

„Turint omenyje, kad kitos savivaldybės priiminėja po vieną, du ar tris asmenis apskritai, mes ruošiamės sujudinti, užvesti bendruomenę, suformuoti tiek fizinių, tiek juridinių duomenų bazę, kuri sutiktų nuomoti būstus pabėgėliams. Tai yra viešas kreipimasis per visus prieinamus kanalus, iniciatyvines grupes, taip pat ir Feisbuke, kur jau yra žmonių nemažai užsiregistravusių, kurių vieni nori padėti, kiti nori ar gali išnuomoti butus“, - sakė G.Paluckas.

Anot jo, pabėgėliai į socialinius butus galėtų būti priimti „savaitei ar dviems“, tačiau pagrindinė savivaldybės funkcija yra „pasinaudoti gyventojų entuziazmu“, kad atsiradus pirmiesiems migrantams sostinėje juos iškart priimtų gyventojai.

„Tas „butelio kakliukas“ kol kas yra apgyvendinimas, nes nesame tikri, kiek atsilieps į kvietimą dalyvauti apgyvendinimo programoje. Bet visa kita infrastruktūra mums leidžia integruoti, pasirūpinti nors ir visais“, - sakė jis.

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis BNS sakė, kad savivaldybėje šia tema diskutuojama kol kas nebuvo. Klausimą dėl pabėgėlių planuojama spręsti kitą savaitę.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad  Klaipėda kol kas dar aiškinasi, kiek mieste galėtų būti išnuomota būstų pabėgėliams, tačiau tikisi didesnio konkretumo ir iš ministerijos, kaip tiksliai ji įsivaizduoja savivaldybių indėlį.

„Būtų labai sudėtinga sakyti konkrečius skaičius nežinant viso lydinčiojo krepšelio, infrastruktūros paketo. Galima pasakyti: šimtą, du šimtus ar penkis šimtus, tačiau turėtumėme suvokti, kokiais išbandymais, įsipareigojimais tai guls ant miesto pečių“, - kalbėjo meras.

„Be jokios abejonės, bent apytikriai skaičiai, kiek planuojama pabėgėlių kuriame mieste, reikalingi. Nes tas geranoriškumo principas labai gražiai skamba, bet kalbant apie praktinį įgyvendinimo etapą, apie konkrečias vietas, skaičius, kur ir ką valgys, kas maitins, reikia konkrečių atsakymų. Apie skaičius kol kas sudėtinga kalbėti“, - sakė Klaipėdos vadovas.

Panevėžys, anot mero Ryčio Mykolo Račkausko, taip pat dar vertina gyventojų pozicijas, ar šie sutiktų apgyvendinti pabėgėlius.

„Jei bus tokie valstybiniai sprendimai, mes solidariai prisijungsime prie šio proceso, tikrai neužsiimsime ksenofobinių pozicijų (...). Galbūt šiek tiek atsilieka su sprendimais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, juk ji vistiek koordinuoja tuos reikalus. Išeina keistai, kai klausinėjama savivaldybių - o kaip jūs darysite. Juk nesame dalinės kunigaikštystės“, - BNS sakė Panevėžio meras.

Su Šiaulių savivaldybės vadovais BNS antradienį nepavyko susisiekti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį informavo, kad Alytaus miesto, Birštono miesto, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Skuodo rajono savivaldybės sutinka apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas.

Birštono savivaldybė savo ruožtu nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams.

Ministerijai atsakymus apie galimybes priimti pabėgėlius iki antradienio iš viso pateikė 33 savivaldybės iš 60.

Lietuva yra sutikusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Pirmiausia pabėgėliai būtų apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, po du mėnesius truksiančios pirminės integracijos jie kraustytųsi į savivaldybes.