Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje dirbtinis intelektas naudojamas plačiai.
„Ruošdamasi pamokoms jį naudoju praktiškai kiekvieną dieną. Labai gerai generuoja įvairias idėjas“, – pasakojo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos anglų kalbos mokytoja Milda Karčiauskienė.
Mokykla net turi sistemas, kurios padeda sujungti skirtingų pamokų mokymosi medžiagą.
„Planuodama pamokas galiu sugalvoti, tarkime, temą, parinkti klasę, kuriai noriu pritaikyti tą temą, ir nurodyti dalykus, su kuriais noriu integruoti, tarkime, dailę, geografiją, biologiją. Man automatiškai pasiūlo variantus, ką aš galėčiau rinktis“, – aiškino Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Sistema plačiai naudojama ir anglų kalbos pamokose. Mokiniai gali įrašyti savo kalbą, o dirbtinis intelektas parodo, ar jie taisyklingai taria žodžius ir dėlioja sakinius.
„Taip pat mokiniai gali būti įvertinti iš karto, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Nereikia laukti mokytojo įvertinimo“, – teigė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos anglų kalbos mokytoja Sigita Grinaveckienė.
Dirbtinio intelekto naudą mato ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius. Anot jo, anksčiau mokiniai naudodavo vadinamąsias špargalkes, kurios taip pat padėdavo kažką įsiminti.
„Jeigu naudodamas dirbtinį intelektą teisingai suvedi sąlygą, gauni atsakymą ir žinai, kad tau reikės kažkaip panaudoti tą medžiagą, tu viską perskaitai ir pamokos metu tau yra lengviau atkartoti tą patį sprendžiant uždavinį“, – kalbėjo Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis.
Tačiau mokytojai neslepia, kad dirbtinis intelektas ne visada naudojamas protingai. Atvirauja, kad mokiniai kartais juo naudojasi aklai – tiesiog nukopijuoja atsakymus ir pateikia juos mokytojams.
„Kilus įtarimams, vaikai ateina ir tai padaro klasėje prie manęs. Aš stengiuosi rašomuosius darbus duoti klasėje, kad galėčiau kontroliuoti, matyti, padėti esant reikalui. Bet dabar užduoti rašto darbus namų darbams jau yra rizikinga“, – pripažino M. Karčiauskienė.
Vaikai ir patys neslepia, kad dirbtinį intelektą naudoja įvairioms užduotims atlikti.
„Visur būna, matematikoje būna. Ten, ko nesupranti, pasiklausi „ChatGPT“ ir padeda“, – pasakojo moksleivis.
„Dažniausiai mokslams, esė parašyti kažkokį, pavyzdžiui, lietuvių kalbai, anglų, matematikai ypač, kai norėčiau gauti kokį patarimą, atsakymą gal, nes gali paaiškinti“, – sakė kitas moksleivis.
„Galima ir labai lengvai pasiruošti egzaminams, tikrinant, ar tikrai žinai informaciją, kurią turi“, – tikino moksleivė.
„Dabar mes naudojame dirbtinį intelektą kaip mokymosi būdą arba paprašome padaryti testukus iš duotos informacijos“, – teigė kita moksleivė.
Matematikos mokytojas sako, kad net jeigu dirbtinis intelektas naudojamas kaip priemonė geriau suvokti informaciją, vis tiek neduoda didelės naudos. Anot jo, tai tik iliuzinis supratimas.
„Jis labai dažnai mus aplanko, kai žiūrime „YouTube“ filmuką apie kvantinę mechaniką. Aš pažiūriu „YouTube“ filmuką 12 minučių ir tuo metu man atrodo, kad aš viską suprantu, viskas aišku. Jeigu man kas nors po to filmuko duotų uždavinį iš kvantinės mechanikos išspręsti, žinoma, aš nieko neparašyčiau“, – aiškino Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas Vytautas Miežys.
Švietimo ministerija dirbtinio intelekto nelaiko grėsme. Sako, kad svarbiausia išmokti juo tinkamai naudotis. Dėl to parengė dirbtinio intelekto naudojimo gaires, kuriomis remdamosi mokyklos pačios nuspręs, kaip juo naudotis ir kontroliuoti jo naudojimą.
„Esame užsakę edukacinius tyrimus ir programas, kad universitetai mums parengtų metodikas, kaip dirbtinis intelektas galėtų ugdyti savarankiškumą ir kritinį mąstymą“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Tačiau Vilniaus licėjaus mokytojas tai kritikuoja. Sako, kad reikia sekti Niujorko pavyzdžiu, mat ten, anot jo, iki aštuntos klasės uždrausta naudotis dirbtiniu intelektu.
„Paprasčiausia moksleiviams sakyti, kad dirbtinis intelektas jums išmokti labiau trukdys negu padės. Kartais atrodys, kad jis padeda, bet turbūt labiau trukdys negu padės. Tai geriau likti prie tradicinių metodų“, – kalbėjo V. Miežys.
Jis mano, kad geriausia būtų, jeigu mokyklos dirbtų iki penktos valandos vakaro ir visi vaikai galėtų namų darbus paruošti mokykloje.
Be to, mokytojai sako, kad tikrosios žinios atsiskleidžia per kontrolinius darbus ir egzaminus.
Naujausi komentarai