Visuomenę įaudrinęs kūdikio paėmimas 

Socialiniuose tinkluose pasklidusi žinia apie Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš šeimos paimtą neseniai gimusį kūdikį sulaukė audringų visuomenės reakcijų: vieni situacija baisėjosi, piktindamiesi tarnybų veiksmais, kiti svarstė, kad tam iš tiesų galėjo būti svarių priežasčių. 

Ligoninės teigimu, į vaiko teisių apsaugos specialistus kreiptasi kilus abejonių, ar motina pati gali pasirūpinti naujagimiu dėl savo sveikatos būklės. Vaiko teisių apsaugos gynėjai pripažino: situacija – išskirtinė. 

Jie teigė dedantys visas pastangas, kad naujagimiu būtų tinkamai pasirūpinta, jis galėtų grįžti pas tėvus. Specialistų teigimu, naujagimis paimtas, nes nepavyko su šeima rasti kito sprendimo, kai mamai galėtų būti suteikiama reikiama pagalba ir specialistų priežiūra.

Ketvirtadienį tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pranešė, kad pavyko pasikalbėti su kūdikio artimaisiais ir, įvertinus aplinkybes, nuspręsta grąžinti vaiką į šeimą. Jai toliau bus teikiama pagalba.

Ledo ritulio bendruomenę sukrėtė mirtina nelaimė 

Ledo ritulio bendruomenę sukrėtė paauglio mirtimi pasibaigęs incidentas: Vilniuje trečiadienį treniruotės metu trylikamečiui į galvą pataikė ledo ritulys. Dėl patirtos traumos vaikas vėliau ligoninėje mirė. 

Pasak trenerių, vaikas buvo su šalmu, o ritulys pataikė žemiau jo, po ausimi. Sukrėsta bendruomenė šį atvejį teigia esant pirmu Lietuvoje bei negirdėtu net ir pasaulio mastu.

LNK stop kadras

Vyriausybė atvėrė sieną su Baltarusija

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad sienos su Baltarusija, uždarytos spalio pabaigoje, būtų atvertos. Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai pilną veiklą atnaujino vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį – dešimčia dienų anksčiau nei planuota.

Pasak premjerės Ingos Ruginienės, sienų užvėrimas jau davė rezultatų: oro uostų veiklą trikdančių balionų į šalies teritoriją atskrenda mažiau, todėl apribojimai nebėra būtini šalies saugumui užtikrinti. 

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tvirtino, kad veiksmai davė rezultatų, o Baltarusijos pusė ėmėsi veiksmų situacijai spręsti. Nepaisant šių pareiškimų, ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uosto darbas vėl buvo sutrikdytas. 

Teisėsauga, savo ruožtu, pirmadienį surengė pasienio pareigūnų koordinuojamą operaciją, kurios metu jungtinės teisėsaugos pajėgos vykdė plačios apimties veiksmus užkardant iš Baltarusijos į Lietuvą oro balionais skraidinamą kontrabandą bei išaiškinant tuo užsiimančius asmenis. Daugiau kaip 100 teisėsaugos institucijų pareigūnų atliko daugiau kaip 30 kratų Vilniaus ir Druskininkų savivaldybėse bei Varėnos ir Šalčininkų rajonuose ir nustatė daugiau nei 100 asmenų, kurie susiję su cigarečių gabenimu oru.

Savaitės pradžioje du punktus pasienyje su Baltarusija atvėrė ir Lenkija, ten tuojau nusidriekė didžiulės eilės. I. Ruginienė sakė esanti dėkinga kaimyninei šaliai, kad ši, Lietuvos prašymu, dviem savaitėmis nukėlė šį sprendimą. 

Vis dėlto Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ sako, kad vilkikai vis dar nėra išleidžiami iš aikštelių, į kurias buvo nukreipti. Baltarusijoje įstrigusių vilkikų savininkai neatmeta, kad valstybei gali būti teikiami ieškiniai.

Šakalienės atvirumas sukėlė audrą 

Iš krašto apsaugos ministrės pareigų atstatydinta Dovilė Šakalienė patvirtino, kad po jos susitikimo su brokuotą kelią į poligoną nutiesusios bendrovės „Fegda“ atstovais sulaukė socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus reakcijos.

„Na, mes turėjome susitikimą su įmone ir tą pačią dieną mano kolega paviešino feisbuko postą apie tai, kad STT tyrimas dėl „Embraerių“ tikrai turėtų būti vertinamas labai rimtai, kad kolegos opozicijoje pateikė labai validžių argumentų, ir kad reikėtų inicijuoti apskritai darbo grupę Vyriausybėje, kuri įvertintų transportinių karinių lėktuvų pirkimo tikslingumą“, – atsakydama į žurnalisto Edmundo Jakilaičio klausimą tinklalaidėje „Politika“ kalbėjo buvusi ministrė. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba, reaguodama į jos pasisakymus, pradėjo informacijos patikslinimą. Seimo narė Agnė Širinskienė savo ruožtu pasiūlė įtraukti „Fegdos“ klausimo svarstymą Seimo Antikorupcijos komisijoje. Vėliau ji piktinosi, kad socialdemokratų atstovai siekia atidėti klausimo nagrinėjimą.

Sabotažo aktai Lenkijoje 

Lapkričio 15–17 d. Lenkijoje įvyko du išpuoliai prieš geležinkelio infrastruktūrą, kuriuos šalies vadovai vadino neturinčiais precedento ir galbūt rimčiausiais saugumo pažeidimais nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Bandyta susprogdinti bėgius ir sugadinti infrastruktūrą. Ant bėgių sukrauti sprogmenys buvo detonuoti nuotoliniu būdu, panaudojus telefoną. Detonavo vienas iš dviejų padėtų sprogmenų. 

Šalies tarnybos teigia, kad viskas rodo už šių veiksmų stovint Rusiją. Antradienį paaiškėjo, kad įtariamieji – du Ukrainos piliečiai, manoma, susiję su Rusijos žvalgyba. Abu jie gyveno Baltarusijoje, iš kur šį rudenį atvyko į Lenkiją, o po sabotažo aktų vėl pabėgo į šią šalį. Lenkija kreipėsi į kaimyninę valstybę, reikalaudama įtariamuosius išduoti. 

Šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad nusikaltimai buvo tyčiniai, o jais siekta „sukelti tragediją“. Lenkijos saugumo ekspertas savo ruožtu įspėjo, kad tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje vis daugiau grėsmių kyla iš vidaus.

Slaptas taikos planas 

Trečiadienį Vašingtoną ir Europos sostines sudrebino spekuliacijos apie JAV ir Rusijos taikos planą, pagal kurį Maskvai būtų suteikta visiška kontrolė rytiniame Donbase, o Ukraina būtų priversta perpus sumažinti savo karines pajėgas. 

Žiniasklaida paskelbė visą 28 punktų planą. Tarp jame numatytų punktų – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apribojimas iki 600 tūkst. karių. Ukraina taip pat turėtų sutikti sutiks į savo Konstituciją įrašyti, kad nestos į NATO, o NATO sutiks įtraukti į savo dokumentus nuostatą, kad Ukraina ateityje nebus priimta bei nedislokuoti karių Ukrainos teritorijoje. 

Ten taip pat numatoma, kad Europoje įšaldytos Rusijos lėšos bus atlaisvintos, o esančios JAV – investuojamos į fondus, kurių dalį pelno gaus ši šalis. Taip pat numatomas sankcijų Rusijai panaikinimas. Ji turėtų įtvirtinti nepuolimo politiką Ukrainos ir Europos atžvilgiu. 

Pasirodė pirmieji vertinimai konstatavo, kad jei būtų patvirtintas, šis planas reikštų Ukrainos kapituliaciją. Vis dėlto politikai abiejose Atlanto stengėsi nuo jo atsiriboti ir atsisakė patvirtinti, ar kas nors panašaus į šį pasiūlymą apskirtai egzistuoja. 

Lietuvos politikų vertinimu, šis planas rodo JAV siekį atsitraukti iš Europos. Jie sako netikintys, kad šiam planui pritars Ukraina bei tarptautinė bendruomenė.

Protestas Vilniuje 

Penktadienį sostinėje vyko finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“. Juo užbaigiama mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“. Mitingo organizatoriai kviečia pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui bei reikalauti valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus. 

Primename, kad socialdemokratams po koalicinės sutarties pasirašymo priklausiusi Kultūros ministerija, vykdant mainus, buvo perleista „Nemuno aušrai“. Tiesa, į ministerijos vadovo postą paskirtas viešos kritikos sulaukęs „aušriečių“ atstovas Ignotas Adomavičius ministru išbuvo tik kiek ilgiau nei savaitę.