Įraše – moters verksmas

Savaitgalį internete išplito vaizdo įrašas apie tai, kaip vienoje Klaipėdos ligoninių iš mamos paimamas naujagimis.

Šimtai komentatorių suskubo smerkti vaikų teisių saugotojus. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai itin aptakiai paaiškino, kas ir kodėl atsitiko, palikdami daugybę neatsakytų klausimų ir taip kurstydami dar daugiau aistrų.

Viešai išplatintame ir greitai paskleistame vaizdo įraše buvo užfiksuota moteris, galima spėti, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotoja, kuri mažylio mamai aiškino, kad jos vaikas laikinai bus apgyvendintas Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre.

Už kadro vyriški balsai reikalavo pateikti viešai neskelbtinus duomenis, girdėjosi moters verksmas. Įvykius ligoninėje filmavęs vyras vaiko mamą pavadino Simona ir nurodinėjo, ką vaiko teisių saugotojams ir mažylio mamai daryti.

Įraše buvo girdimas paaiškinimas, kad vaiko tėvas nėra teisiškai susijęs su jo mama.

Asociatyvi Redakcijos archyvo nuotr.

Pareigūnai ir tarnybos darbuotojai stengėsi paaiškinti situaciją, bet bendrauti su mama jiems neleido vis pokalbį nutraukiantis, įvykius filmavęs vyras.

Kai tarnybos darbuotojai išėjo iš medikų kabineto su kūdikiu automobiliniame lopšyje, iš vaizdo įrašo aiškėja, kad jiems ir lydintiems policininkams bandyta sutrukdyti, įvyko nedidelis susistumdymas, vaizdą filmavęs vyras vis kartojo, kad dokumentas, kuriuo vadovaujasi tarnybos darbuotojai, nepasirašytas.

Įrašo pabaigoje buvo girdimi moters verksmas, vyro ir moters šūksniai, kaltinant pareigūnus savivale, juos pravardžiuojant antžmogiais, valstybė vadinta fašistine.

Filmavo ir neslėpė detalių

Į klausimą, kodėl vos gimęs vaikelis buvo atimtas iš mamos, paprastai ir aiškiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė neatsakė. Komentaras – abstraktus, į daugelį rūpimų klausimų liko neatsakyta. Kaip įprasta, valstybinės įstaigos vadovaujasi asmens duomenų bei kitų įstatymų nuostatomis.

Užtat Celofanu pravardžiuojamas vyras, suskubęs dalyvauti šioje situacijoje, visais įmanomais būdais transliuoja viską, ką žino apie šią istoriją.

Pasak jo, moteris į ligoninę atvyko jau prasidėjus gimdymui, todėl nesėdo į medikų jai siūlomą vežimėlį ir iškoneveikė medikus.

Be viso kito, įrašų autorius paaiškino, kad gimdymas buvo nors ir sklandus, bet labai greitas, ir užsiminė, kad moteris kažkodėl kažkuriuo metu gulėjo ant grindų.

Esą gimdymas pačiai moteris buvo netikėtas, nes ji buvo įsitikinusi, kad yra nėščia aštuonis mėnesius ir iki gimdymo dar buvo likęs visas mėnuo.

Pasak savo vaizdo įrašus skleidžiančio minėto asmens, kitą dieną po vaiko gimimo vaikų teisių saugotojai nusprendė, kad naujagimiui namuose bus nesaugu. Taip jie galėję nuspręsti galbūt todėl, kad šeima, ko gero, namie neturėjo kur guldyti vaiko ir nebuvo įsigijusi būtinų naujagimį auginti priemonių.

Esą visų šių dalykų tėvai neturėjo, nes planavo vaiko atėjimą tik po mėnesio.

Tarybą informavo medikai

G. Noliūtės komentare rašoma, kad situacija yra jautri ir išskirtinė, o kūdikis, kurio saugumą reikia užtikrinti, yra itin jauno amžiaus, tad labai svarbu, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta, atliepti jo fiziniai ir emociniai poreikiai.

„Sprendimas dėl vaiko perkėlimo iš šeimos į saugią aplinką gali būti priimamas tik tais atvejais, kai visiškai nėra kitų galimybių jį apsaugoti arba tėvai nesutinka su kitais siūlomais sprendimais. Ne išimtis ir šis atvejis – sprendimas perkelti vaiką pas budinčius globotojus priimtas nepavykus su šeima sutarti dėl kitų sprendimo būdų, kai mamai būtų suteikta reikiama pagalba ir specialistų priežiūra“, – teigė G. Noliūtė.

Tuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas pakomentavo: „Atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, ligoninės darbuotojai, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Tokiais atvejais tai yra standartinė ir privaloma procedūra, skirta užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę. Sprendimus dėl tolimesnių veiksmų – įskaitant vaiko paėmimą, apgyvendinimą ar kitas priemones – priima atsakingos institucijos, ne ligoninė. Klaipėdos universiteto ligoninė šiuose sprendimuose nedalyvauja, tačiau visada bendradarbiauja su institucijomis teisės aktų nustatyta apimtimi“.

Iš tokių į valdiškas formuluotes įvilktų frazių galima suprasti, kad vaikui namuose gyventi su mama ir galbūt su tėvu buvo nesaugu.

Tai pastebėjo ir vaikų teisių saugotojams pranešė ligoninės medikai.

Baiminosi pažeisti įstatymus

Vaikų teisių saugotojų komentare teigiama, kad kūdikiui būtina „ryšį kurianti aplinka“, todėl nuspręsta jį laikinai perkelti į saugią, šeimai artimą, aplinką. Teigta, kad tėvams užtikrinama galimybė šį ryšį palaikyti.

Toliau teigiama, kad vaikas iš šeimos gali būti paimtas tik tada, kai iškyla reali grėsmė jo sveikatai, saugumui ar net gyvybei. Tokios situacijos būna labai jaurios ir reikalauja reaguoti nedelsiant.

Panašu, kad šeima turi problemų, o vaikų teisių saugotojai ieško būdų padėti šiai šeimai.

„Mūsų žiniomis, daugiau nepilnamečių vaikų šeimoje neauga. Anksčiau šiai šeimai vaiko teisių gynėjų pagalbos nebuvo prireikę. Svarbu suprasti, kad šeima gali susidurti su įvairiais sunkumais, kurie nulemia tam tikras aplinkybes, dėl kurių tėvui ar vienam iš jų kurį laiką gali būti sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jam pačiam gali būti reikalinga specialistų pagalba, medicininė pagalba, tėvystės įgūdžių stiprinimo programa ar pan., kad vėliau galėtų kurti saugią aplinką savo vaikui. Tad nepaprastai svarbus tėvų bendradarbiavimas su specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, sudaryto pagalbos šeimai plano laikymasis, noras keistis ir užtikrinti savo vaikui visapusišką gerovę“, – komentavo G. Noliūtė.

Tuo pačiu įstaigos vadovė patikino, kad įvertins tarnybos darbuotojų sprendimus, ar jie buvo tinkamai priimti, ir veiksmus, ar jie buvo tinkamai įgyvendinti.

Leidžia matyti vaiką

Vakar paprašyta atsakyti į kelis konkrečius klausimus tarnybos vadovė patikslino, kad kūdikio perkėlimas iš šeimos yra ypač retas atvejis.

„Tokios išskirtinės situacijos gali susiklostyti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, tėvų sveikatos būklės, smurto, kitų itin sudėtingų ar krizinių šeimai situacijų metu. Minimas kūdikis šiuo metu yra saugioje aplinkoje pas budintį globotoją. Tokiais atvejais tėvams būna sudaromos sąlygos susitikti su vaiku“, – paaiškino G. Noliūtė.

Primindama, kad vaikui visada geriausiai augti su tėvais, o būtent to tarnyba ir siekia, tik labai svarbu, kad šeima priimtų visą reikiamą pagalbą.

Freepik.com nuotr.

Tarnybos vadovė patikino, kad darbuotojai bendrauja su vaiko mama, kitais artimais giminaičiais ir tiki, kad drauge pavyks rasti geriausius sprendimus.

Tarnybos darbuotojai buvo apsilankę ir šeimos namuose, tik apie tai, ką ten pamatė, nekomentavo. Tik patikino, jog suteiks šeimai visą reikalingą pagalbą, pasitelks artimųjų bei socialinių partnerių pagalbą.

G. Noliūtė pasakojo, jog, tarnybos žiniomis, kitas moters vaikas yra jau pilnametis.