Iniciatyvinė grupė iki antradienio vidurdienio surinko 413 darbuotojų parašų, prieš tarybos posėdį jie įteikti jos pirmininkui Mindaugui Jurkynui.
„Labai kviečiame apsvarstyti šitą pasiūlymą ir prašome su juo susipažinti“, – įteikiant parašus M. Jurkynui sakė LRT laidų vedėjas Deividas Jursevičius.
Į tarybos posėdį besirenkančius narius LRT būstinėje pasitiko per šimtą darbuotojų. Jie tylėjo, laikė plakatus „Šalin rankas“, „Laisvas žodis“, buvo apsirengę protesto ženklais papuoštais marškinėliais.
„Čia yra įmanomas variantas (tarybos atsistatydinimas – BNS) ir aš jį, beje, pasakiau laidoje pas Deividą Jursevičių čia prieš gerą savaitę ar daugiau. Tai čia nėra nauja informacija ir tai gali būti teorinė galimybė. Kodėl gi ne? Mes apsvarstysime“, – žurnalistams antradienį sakė M. Jurkynas.
Tačiau antradienį klausimo dėl pasitraukimo taryba nesvarstys, nes, anot M. Jurkyno, siūlymai darbotvarkei turi būti pateikti savaitę iki posėdžio.
„Tai šiandien tikrai šitas klausimas nėra svarstomas. Joks. Nei dėl generalinės direktorės, nei dėl tarybos in corpore“, – teigė LRT tarybos pirmininkas.
Jis pakvietė du protestuojančių žurnalistų atstovus dalyvauti tarybos posėdyje ir pristatyti savo poziciją.
Įžvelgia LRT politizavimo grėsmes
Pareiškime dėl nepasitikėjimo teigiama, kad visuomeninis transliuotojas yra precedento neturinčioje krizėje.
Anot jo, valdančiosios koalicijos pateiktos LRT įstatymo pataisos yra ydingos, galimai nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina bei prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – tai konstatavo Seimo Teisės departamentas. Susirūpinimą dėl šių pataisų įtakos Lietuvos žiniasklaidos laisvei reiškia Europos žurnalistai, tarptautinės institucijos ir Europos Komisija.
„Tuo metu LRT tarybos, aukščiausio visuomeninio transliuotojo valdymo organo, kuriam pagal įstatymą priskirta saugoti LRT nuo politinio poveikio ir puoselėti žurnalistų ir redakcijos nepriklausomybę, vardu pasisakantis pirmininkas Mindaugas Jurkynas neslepia, kad Seimo buldozeriu stumiamas pataisas remia. Valdžios atstovai pripažįsta, kad įstatymo pataisos yra parengtos LRT tarybos pirmininkui talkinant“, – teigiama pareiškime.
LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė BNS sakė, kad politikai atvirai sako, kad pataisos skirtos atleisti dabartinei transliuotojo vadovei.
„Politikai neslepia, kad jie tas pataisas priiminėja dėl atleidimo generalinės direktorės ir net neslepia, kad jie nori sau politiškai palankaus generalinio direktoriaus. Ir taryba neatsispiria šiems politikų ketinimams, niekaip nepaneigia jų“, – teigė I. Makaraitytė.
„Užkulisiuose yra svarstomos įvairios pavardės, kurios naudingos politikams. Net ne tarybos nariai svarsto tas pavardes, bet politikai pateikia pavardes, kurias turėtų svarstyti taryba, (...) dar prie šios direktorės, neatsistatydinus tarybai, nepakeitus pataisų“, – kalbėjo ji.
Pasak darbuotojų, taryba negali kištis į redakcijos nepriklausomybę, tačiau jos nariai nesiliauja skųsti žurnalistų LRT etikos kontrolierei dėl jų darbo, dėl reiškiamos nuomonės ir profesionaliai parengtų politinio proceso komentarų.
„Tarybos narys Jonas Staselis viešuose komentaruose ir laiškuose administracijai reikalauja pasiaiškinti dėl žurnalistų protesto akcijos, ieško protesto akcijos organizatorių. Tai kelia nerimą dėl galimo bandymo susidoroti su pilietinę poziciją reiškiančiais žurnalistais“, – nurodoma pareiškime.
I. Makaraitytė teigė, kad apskųstas buvo ne vienas LRT darbuotojas, tarp jų ir žurnalistė, kuri neva „netinkamai rašė straipsnius apie LRT auditą“.
„Mes keliame klausimą tarybai ir tame rašte, ar nebus susidorojama su pilietišką poziciją išreiškusiais LRT žurnalistais, kurių yra dauguma“, – sakė ji.
Taryba turėtų atsižvelgti į visuomenės balsą
Pareiškime pažymima, kad nors taryboje yra ginančių žurnalistų interesus ir LRT nepriklausomumą narių, į jų balsą dauguma neįsiklauso.
„Nesiimdama priemonių prieš valdančiųjų ketinimus politizuoti LRT ir kvestionuodama žurnalistų ir kitų LRT darbuotojų teisę protestuoti ir ginti žodžio laisvę, taryba veikia prieš LRT ir prieš žurnalistų interesus – žurnalistų ir redakcijos nepriklausomumą. Mes reiškiame nepasitikėjimą LRT taryba ir reikalaujame atsistatydinti in corpore“, – tvirtina darbuotojai.
Pagal LRT įstatymą atsistatydinus visiems tarybos nariams privalo trauktis ir generalinis direktorius bei jo pavaduotojas.
„Tai, manome, dar kartą įrodo, kad LRT darbuotojų protestas nėra susijęs su konkrečiomis asmenybėmis“, – pažymima pareiškime.
LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius teigė, kad nacionalinio transliuotojo darbuotojai siekia greitų ir aiškių sprendimų, kurie jiems „leistų toliau atlikti savo darbą taip, kaip numato įstatymai“.
„Mes siekiame, kad LRT vadovybė, administracija ir taryba užsidarytų dienai, dviem, trims, keturioms, penkioms – taip, kaip kardinolai užsidaro Vatikane konklavai, ten išrenka popiežių, tai mes čia norim sprendimų. Ar mes toliau dirbam, ar mes visi toliau skirstomės“, – BNS sakė E. Kubilius.
„Taryba juk yra visuomenės deleguota, tai būkit malonūs, atsižvelkit į tos pačios visuomenės balsą. O visuomenė sako: mums reikia greitų sprendimų, kurie užtikrintų tolesnį sklandų visuomeninio transliuotojo darbą“, – pabrėžė jis.
Žurnalistas sakė besitikintis didelio visuomenės palaikymo šią savaitę numatytuose protesto renginiuose.
Savo ruožtu LRT tarybos narys Jonas Staselis tikino negirdėjęs jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas teiginys, kad „taryba veikia destruktyviai“, neigė su politikais bendraujantis visuomeninio transliuotojo klausimais.
„Taryba visada buvo už LRT ir už LRT darbuotojus. Šiandien bus svarstomas kitų metų biudžetas ir vienas iš dalykų yra kitų metų darbo užmokesčio padidinimas“, – žurnalistams sakė J. Staselis.
„Man tai keista yra, kad yra pasakoma iš anksto a priori, kad taryba nusistačiusi prieš darbuotojus. Nieko panašaus tarybos viduje nesu girdėjęs“, – pridūrė jis.
Siekia lengvesnio LRT vadovo atleidimo
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Šį pakeitimą valdančioji koalicija siekia priimti skubos tvarka, dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Anksčiau Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio parengtam LRT įstatymo pakeitimui, taip pat numatančiam lengvesnę šios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Tačiau dėl jo Kultūros komitetas buvo priverstas kreiptis poveikio vertinimo, todėl jis negali priimamas artimiausiu metu. Dėl to buvo registruotas naujas projektas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)