Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, apeliacinės instancijos teismas panaikino apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas dvidešimtmetės dukters dėl netinkamo gydymo netekusios motinos ieškinys dėl 60 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies – motinai iš gydymo įstaigos priteisė atlyginti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Ieškovės duktė dėl pablogėjusios sveikatos, gerklės patinimo, skausmo atvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą ir kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdavė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą ir nurodė būklei negerėjant kreiptis dėl pakartotinės konsultacijos.

Po kelių dienų pacientė namuose pradėjo dusti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau atvykusiems medikams nepavyko išgelbėti pacientės gyvybės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes tiek teismo ekspertizės išvados, tiek kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šeimos gydytojo neatlikti apžiūros ir ištyrimo veiksmai neturėjo įtakos pacientės sveikatos būklei ir nelėmė jos mirties.

Anot teismo, pacientė buvo ištirta ir apžiūrėta remiantis jos skundais, nustatyta diagnozė atitiko anamnezę ir apžiūros duomenis, o gydymas buvo paskirtas tinkamai.

Bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nesilaikant sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standarto bei maksimalių pastangų kriterijaus. Gydymo įstaigoje pacientei nebuvo paskirti ir atlikti reikalingi tyrimai, žinant, kad pacientė ne kartą buvo sirgusi pneumonija.

Teismas pažymėjo, kad jeigu šeimos gydytojas, būtų buvęs atidus, dėjęs maksimalias pastangas ir būtų nusprendęs atlikti papildomą pacientės ištyrimą, tai būtų galėję padėti tiksliau nustatyti pacientei buvusios kvėpavimo takų infekcijos pobūdį, sunkumą.

Tai, tikėtina, būtų leidę nuspręsti dėl efektyviausių gydymo veiksmų, tinkamesnės pacientės sveikatos priežiūros ir būtų padėję išvengti neigiamų padarinių.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.