Nuo 2019 m. Lietuva padarė nemažą pažangą švietimo srityje (2019 m. EBPO gerovės indekse švietimas vertintas 7,3) ir atsidūrė vienoje gretoje su Nyderlandais ir Japonija. Lietuvos švietimas pralenkė Šveicariją, Vokietiją, Norvegiją ir Airiją.

Švietimą EBPO gerovės indekse charakterizuoja trys rodikliai. Geriausiai Lietuva vertinama pagal gyventojų išsilavinimo rodiklį (skaičiuojama, kokia dalis gyventojų turi bent vidurinį arba ir aukštąjį išsilavinimą). Pagal šį rodiklį (94 proc.) esame ketvirti tarp EBPO šalių ir lenkiame šalių vidurkį, kuris siekia 79 proc. Dešimti esame pagal bendrą vidutinę mokymosi trukmę (18,5 metų) ir tai taip pat šiek tiek lenkia vidurkį (18 metų). Aštuoniais taškais (480) atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio (488) Tarptautiniame penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA.

Nacionaliniame pažangos plane Lietuva yra išsikėlusi strateginį tikslą didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant kuo geriau atitikti asmens ir visuomenės poreikius. Pagrindiniu sėkmės rodikliu pasirinktas švietimo būklės įvertinimas EBPO gerovės indekse. Taigi, remiantis naujausiais vertinimais, Lietuvos švietimas pagerėjo ir ne tik pasiekė, bet ir viršijo (7,7) 2025 metams nusimatytą siekį – 7,5.

Gerovės indekse švietimas yra vienas labiausiai Lietuvos vertinimą aukštyn keliančiu rodikliu. Tiek pat – 7,7 balo – įvertintas tik darbo ir poilsio balansas. Visų kitų sričių įvertinimai žemesni: pajamos – 2,7, sveikata – 4,1, pilietinis aktyvumas – 4,7, pasitenkinimas gyvenimu – 5,1, bendruomenė – 5,5, būstas ir išlaidos –5,8, saugumas – 6,7, aplinka – 6,9, darbas – 7.

2022 m. geriausiai iš 40-ies EBPO šalių vertinamas Suomijos švietimas – 9,2 balo. Estijos švietimas vertinamas 8,2 balo (4-a vieta, 2019 m. buvo trečioje vietoje). Kaimynų latvių ir lenkų švietimo vertinimas pagerėjo: latviai – 7,5 (17-a vieta, buvo – 19-a), lenkai – 8,1 (6-a vieta, buvo – 9-a) balo.