Egzekucija Marijampolėje: tai, ką pasakė nukentėjusios mergaitės mama, verčia susimąstyti (Papildyta)

Politikas feisbuke rašė, kad įvykusi situacija sukrėtė ne tik jį, bet ir daugelį Marijampolės gyventojų.

„Kalbėjausi su nukentėjusios mergaitės mama. Tai, ką teko išgirsti, iš tiesų verčia susimąstyti. Labiausiai sukrečia ne tik pats smurto faktas, bet ir tai, kad tiek daug vaikų visa tai stebėjo, filmavo ir nieko nedarė, kad padėtų. Nuvilia ir tai, kad, pirminiais duomenimis, šis įvykis gali būti kvalifikuotas tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį gresia palyginti nedidelė bauda. Vis dėlto šiandien kalbėjausi su Vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie patikino, kad į situaciją žiūrės labai rimtai ir vertins visas aplinkybes“, – rašė K. Tumelis.

Jis teigė, kad artimiausiuose Kontrolės komiteto posėdžiuose taip pat sieks kelti klausimą dėl viešųjų erdvių stebėjimo gerinimo ir siūlys stiprinti savivaldybės vaizdo stebėjimo sistemą, kad ateityje būtų galima greičiau užkirsti kelią panašiems įvykiams. Taip pat kels klausimą dėl pareigūnų patruliavimo, kurio pasigenda ne vienas gyventojas.

Labiausiai sukrečia ne tik pats smurto faktas, bet ir tai, kad tiek daug vaikų visa tai stebėjo, filmavo ir nieko nedarė, kad padėtų.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai prašo visų, kurie gali atpažinti įvykio vietoje buvusius vaikus – tiek tiesiogiai dalyvavusius, tiek filmavusius, – perduoti jų vardus ir pavardes. Ši informacija yra svarbi vertinant visas įvykio aplinkybes ir kiekvieno nepilnamečio elgesį. Jeigu turite tokios informacijos, kviečiu susisiekti tiesiogiai su Marijampolės Vaiko teisių apsaugos skyriumi arba parašyti man privačią žinutę – informaciją perduosiu atsakingiems specialistams. Tikiu, kad tik bendromis pastangomis galime ne tik padėti išsamiai ištirti šį įvykį, bet ir ugdyti vaikų supratimą, jog matant smurtą negalima likti abejingiems. Tokiose situacijose būtina kviesti pagalbą ir padėti nukentėjusiajam, o ne stebėti ar filmuoti“, – rašė K. Tumelis.

K. Tumelio feisbuko įrašas.

Anot jo, šis atvejis atskleidė patyčių problemą. „Vaikai ne tik nepadeda tam, kuris yra skriaudžiamas, bet dar ir filmuodami skatina smurtą. Tai labai rimta problema, su kuria susiduriame mūsų mieste. Šį klausimą būtinai įtrauksime į artimiausią Kontrolės komiteto posėdį ir sieksime išsiaiškinti, ką galime padaryti, kad tokios situacijos būtų kuo geriau suvaldytos ir jų būtų kuo mažiau. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai matau panašias situacijas. Ir tai – tik maža dalis to, kas pasiekia viešąją erdvę. Turime pripažinti, kad ne tik ugdymo įstaigoms sunku suvaldyti patyčias. Auklėjimas prasideda namuose – nuo pagarbos kitam žmogui, atsakomybės ir vertybių. Pastaruoju metu vis dažniau matau atvejus, kai tėvai, užuot padėję savo vaikams suprasti netinkamą elgesį, ima juos besąlygiškai ginti ir net pateisina smurtą. Tokiu būdu vaikams siunčiama žinia, kad taip elgtis yra priimtina. Gydykime savo visuomenę. Ieškokime problemų priežasčių dar prieš joms virstant skaudžiomis pasekmėmis“, – rašė tarybos narys.

„Pirmiausia atsakomybė tenka tėvams“

Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis Eltai teigė, kad šeimoms jau teikiama reikalinga pagalba. Kartu jis pabrėžė, kad pirmiausia atsakomybė už vaikų užimtumą vasarą tenka tėvams.

„Nesmagu, kad mūsų mieste tokie incidentai vyksta. Kas liečia pagalbą toms šeimoms, ji yra teikiama – ir psichologo, ir kitų specialistų, kurių pagalbos jiems reikia“, – teigė administracijos direktorius.

Jis taip pat teigė, kad savivaldybė jau aptarė situaciją su policijos ir vaiko teisių atstovais.

N. Mašalaitis pažymėjo, kad savivaldybė daug dėmesio skiria vaikų ir jaunimo užimtumui vasarą, organizuojamos įvairios veiklos ir stovyklos, tačiau dalis nepilnamečių vis tiek renkasi laiką leisti gatvėse.

„Marijampolė didelį dėmesį skiria vasaros užimtumui – vyksta daug įvairių veiklų, stovyklų ir savaitinių stovyklų. Deja, turime tokią dalį jaunimo, kuriems labiau patinka būriuotis ir užsiimti ne visai gerais dalykais“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, anot savivaldybės administracijos direktoriaus, didžiausia atsakomybė tenka nepilnamečių tėvams.

„Pirmiausia atsakomybė yra tėvų, kad pasirūpintų savo vaikais vasaros metu, kad jie užsiimtų tinkamomis veiklomis, o ne leistų vaiką be priežiūros. Mes tikrai nesišaliname šios problemos ir atsakomybės, bet pirmoje vietoje tai yra tėvų atsakomybė“, – pabrėžė jis. 

„Vaikai mokosi iš suaugusiųjų“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad vien reaguoti į tokius incidentus neužtenka – būtina stiprinti prevenciją, užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir daugiau dėmesio skirti emociniam ugdymui.

„Kiekvienas smurto prieš vaiką atvejis sukrečia ir yra netoleruotinas. Pirmiausia galvoju apie nukentėjusią mergaitę ir jos šeimą, bet taip pat apie tai, kodėl tokios situacijos apskritai įvyksta“, – raštu Eltai perduotame komentare teigė I. Ruginienė.

Kiekvienas smurto prieš vaiką atvejis sukrečia ir yra netoleruotinas. 

Pasak ministrės, šiame konkrečiame atvejyje pagalba abiem nepilnametėms buvo organizuota nedelsiant.

„Jau šiandien su nukentėjusiąja ir jos mama dirbo specialistai, jai užtikrintas psichologinės pagalbos tęstinumas, o psichologinė pagalba skubiai organizuota ir smurtavusiai nepilnametei. Taip pat bus iš naujo vertinamos abiejų vaikų situacijos ir sprendžiama dėl tolesnės pagalbos šeimoms“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto, anot I. Ruginienės, vien pagalbos organizavimo po tokių įvykių nepakanka.

„Turime dar daugiau dėmesio skirti prevencijai – emociniam ugdymui, patyčių prevencijai mokyklose, psichologinės pagalbos prieinamumui ir ankstyvam problemų pastebėjimui. Labai svarbu, kad šeimos neliktų vienos su sunkumais ir kreiptųsi pagalbos kuo anksčiau. Kuo anksčiau pastebime problemas ir suteikiame pagalbą vaikui bei jo artimiesiems, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią skaudžioms situacijoms ateityje“, – akcentavo ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad atsakomybė už pagarbios aplinkos kūrimą tenka ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

„Vaikai mokosi iš mūsų visų – šeimos, mokyklos ir visuomenės. Todėl pirmiausia mes, suaugusieji, turime savo pavyzdžiu rodyti pagarbų bendravimą. Tai galioja visiems – tėvams, mokytojams, viešiems asmenims ir politikams. Vien kalbėti vaikams apie pagarbą neužtenka, jie kasdien mato, kaip elgiamės mes. Jei norime mažiau patyčių ir smurto tarp vaikų, turime daugiau pagarbos vieni kitiems rodyti ir patys. Tik taip žingsnis po žingsnio galime kurti saugesnę aplinką mūsų vaikams“, – teigė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Vien mokykla patyčių ir smurto atvejų nesuvaldys“

Komentuodama šį nepilnamečių konfliktą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad tokie įvykiai sukrečia. Tačiau ji pabrėžia, kad už tai, kaip vaikai sprendžia konfliktus, atsakomybę turi prisiimti ir suaugusieji.

„Tokie įvykiai sukrečia. Tai, kaip nepilnamečiai sprendžia konfliktus ir elgiasi, yra ir mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė“, – Eltai raštu perduotame komentare teigė R. Popovienė.

Ji pažymėjo, kad situaciją šiuo metu vertina atsakingos institucijos, tačiau taip pat paragino visuomenę laikytis policijos prašymo nebeplatinti socialiniuose tinkluose išplitusių vaizdo įrašų ir nuotraukų.

„Šiuo atveju svarbu išgirsti policijos prašymą nebeplatinti šio įvykio vaizdo įrašų ir nuotraukų, taip pat susilaikyti nuo nepilnamečių tapatybės viešinimo, įžeidžių, tendencingų komentarų, grasinimų ar raginimų susidoroti“, – sakė ministrė.

Ministrė taip pat akcentavo prevencijos svarbą mokyklose – jos teigimu, ugdymo įstaigos turi nuosekliai dirbti, kad būtų užkirstas kelias patyčioms ir smurto atvejams.

Ji priminė, kad mokyklose yra įtvirtintas bet kokios formos smurto draudimas, numatyta psichologinė pagalba smurtą patyrusiems ar smurtavusiems mokiniams bei mokyklos vadovo atsakomybė smurto atvejais.

Virtualios ar nevirtualios patyčios, skaudūs, sukrečiantys įvykiai visada turi ilgalaikių traumuojančių pasekmių.

„2016 m. priėmus Švietimo įstatymo pataisas mokyklose buvo įtvirtintas bet kokios formos smurto draudimas, numatytas psichologinės pagalbos teikimas smurtą patyrusiems ar smurtavusiems mokiniams ir mokytojams, mokyklos vadovo atsakomybė ir veiksmai smurto atvejais. Dar kitais metais buvo patvirtintos „Rekomendacijos dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose“. Mokytojams rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai, jie taip pat visada gali pasikonsultuoti su mokykloje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais“, – priminė ministrė.

Raminta Popovienė / Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.

Pasak ministrės, mokykloms taip pat suteikiamos įvairios priemonės ir pagalba – jos gali pasitelkti nacionalinius ir regioninius specialiojo ugdymo centrus, švietimo pagalbos specialistus, diegti prevencines bei socialines emocines kompetencijas ugdančias programas.

Vis dėlto R. Popovienė pabrėžė, kad vien mokyklų pastangų nepakanka.

„Virtualios ar nevirtualios patyčios, skaudūs, sukrečiantys įvykiai visada turi ilgalaikių traumuojančių pasekmių. Jeigu kiekviename darželyje, kiekvienoje mokykloje prevencijai bus skiriamas tinkamas dėmesys, jei bus reaguojama į kiekvieną atvejį, nesumenkinant jo kaip tiesiog pokšto ar nežymaus apsistumdymo, tikėtina, kad tokių skaudžių atsitikimų turėsime mažiau“, – sakė ministrė.

„Visgi vien mokykla patyčių ir smurto atvejų nesuvaldys – reikalinga bendra visuomenės atsakomybė, sutarimas netoleruoti tokio elgesio ir nebūti abejingiems“, – pridūrė R. Popovienė.

Kaip jau skelbta, Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 

Pirminiais duomenimis, nukentėjusioji patyrė keliasdešimt smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu.

Po įvykio nukentėjusioji pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą.

Dėl įvykio į teisėsaugą kreipėsi nukentėjusios nepilnametės artimieji.

Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vilma Sakalauskienė sakė, kad konfliktas kilo dėl komentarų socialiniame tinkle.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigia susisiekusi su abejomis šeimomis ir artimiausiu metu planuoja susitikimus su mergaitėmis bei jų artimaisiais.