Susilaukus vaiko – džiaugsmas ir rūpestis: kur Lietuvoje tokiems mažiems pacientams gauti gydymą?

„Reikėjo okulisto konsultacijos dėl tam tikros galimos patologijos. Tuo metu susidūrėme su tuo, kad savo mieste su siuntimu nemokamai konsultacijai pas specialistą patekti negali, nes nėra vietų, eilė“, – pasakojo mama Rūta.

Reikiamą procedūrą naujagimiams gali atlikti Kauno klinikos arba Santaros. Vienose – laukti apie metus, kitose – apie pusmetį.

„Atsisėdi taip ir galvoji – ką dabar daryt, tai kur? Net pagalvojame, kad gal net į užsienį važiuoti. Čia durys užsidarė ir neprieisi“, – kalbėjo Rūta.

Kūdikiai priversti medicininių procedūrų laukti metais, nes gydytojų, gebančių dirbti su kūdikiais, trūksta.

„Tai yra tam tikra darbo specifika, reikalingi įgūdžiai dirbti su mažais vaikais ir kūdikiais. Todėl specialistų yra labai mažai, ir eilė pas mus yra gana netrumpa“, – aiškino VUL Santaros klinikų akių ligų gydytoja daktarė Dalia Krivaitienė.

LNK stop kadras.

Anksčiau daugiau akių gydytojų naujagimius priimdavo ir poliklinikose. Dabar ten tokių specialistų beveik neliko. Mažiausi pacientai laukiami tik universitetinėse ligoninėse.

„Yra tokių vaikų, kuriems jaučiasi ūmios patologijos, kurias reikia stebėti kas kelias dienas ar kas savaitę. Tie vaikai ateina be eilės, nes juos reikia žiūrėti. Ir tuo pačiu reikia dirbti priėmimo skyriuje dirbti. Be abejo, būna nuovargis“, – teigė D. Krivaitienė.

Odos ligų gydytojo konsultacijos taip pat tektų palaukti apie metus.

„Dalis gydytojų emigruoja, renkasi galimybę dirbti užsienyje. Dalis išeina užtarnauto poilsio, o ir visuomenė sensta. Per pastaruosius du metus labai daug viešo sektoriaus įstaigų neteko gydytojų“, – tikino Sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas (LSDP) Andrius Busila.

Jeigu toliau gydytojai emigruos ar bėgs iš valstybinių gydymo įstaigų į privačias, prognozės liūdnos.

„Dar keletas metų tokių tendencijų ir sveikatos sistema, bent jau valstybinė dalis, žlugs“, – sakė A. Busila.

Sveikatos apsaugos ministerija mato situaciją. Ministrė, siūlydama drausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas, tikisi, kad mažiau gydytojų rinksis privatų sektorių.

Dar keletas metų tokių tendencijų ir sveikatos sistema, bent jau valstybinė dalis, žlugs.

Bet opozicija netiki, kad ministrės siūlymai keistų situaciją.

„Ministerija tikisi, kad kažkaip specialistai stebuklingai grįš, kurių tai, neva, labai daug dirba privačiose įstaigose. Nors prisimenu, neseniai komitete buvo pateikti duomenys, kad ne daug gydytojų privačiose dirba“, – pasakojo Sveikatos komiteto narė (TS-LKD) Jurgita Sejonienė.

Abejoja net ir dalis valdančiųjų.

„To neužteks. Reikėtų didinti ir valstybės finansuojamas vietas universitetuose, kurie ruošia gydytojus“, – teigė A. Busila.

Vizija didinti medicinos studentų skaičių yra: planuose – papildomos 20 valstybės finansuojamų vietų universitetuose.

„Yra specializuotos sritys, kurių labai trūksta rajonuose. Jeigu kalbėtume apie gydytojus anesteziologus, kardiologus, oftalmologus, dermatovenerologus – šios specialybės yra labai paklausios. Tas grupes dalinasi ir privatus sektorius“, – kalbėjo SAM Asmens sveikatos departamento vadovė Odeta Vitkūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nežinia, kada dėl papildomų 20 studentų situacija šalyje pagerės. Bet panašu, kad vaikų ligų gydytojai artimiausiu metu liks tik didmiesčių ligoninėse, kur jiems ant pečių krinta visos šalies krūvis.

„Vaikų gimstamumas mažėja, tai specialybinių gydytojų sąrašas yra labiau koncentruojamas į respublikos ir universiteto ligonines“, – aiškino O. Vitkūnienė.

Kartais tarp politikų nuskamba siūlymas – kviesti į Lietuvą dirbti užsienio gydytojus.

„Nematau problemos, jeigu tai yra specialistas – tai jis gi Hipokrato priesaiką davęs ir žino, išmano savo darbą“, – samprotavo mama Rūta.

Kol kas ministerija mąsto, kaip atgal į Lietuvą prisitraukti emigravusius gydytojus lietuvius. Kviesti gydytojus užsieniečius – dėl kalbos barjero – dar neplanuojama.