„Kai nuolaida yra, tai aš galiu važiuoti, tačiau kai nėra – labai brangu“, – pasakojo moteris.

Tarpmiestinių autobusų bilietų kainos dar didėja.

„Kokius 6–8 proc., o tada žiūrėsime, koks yra efektas. Tikėtina, kad jau birželio mėnesį turėtų mūsų kainos padidėti“, – kalbėjo „Kautros generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

„Kautros“ vadovas skaičiuoja, kad įmonė pirmąjį ketvirtį jau patyrė milijono eurų nuostolį, o keleivių srautai po karantino nėra sugrįžę į įprastas vėžes.

„Dar negrįžo į priešpandeminį variantą, o kaštai neprognozuojami. Paskutinės savaitės beveik 10 centų kuro kaštų kilimas daro labai stiprias korekcijas“, – tęsė L. Skardžiukas.

Keleiviai svarsto brangstant bilietams atsisakyti nebūtinų kelionių.

„Žmonės, kurie gyvena iš mažų pajamų, tikrai neįgalės važinėti viešuoju transportu. Turės vaikščioti pėsčiomis“, – kalbėjo praeivė.

Kai kur kainos šoktelėjo jau gegužę. Pavyzdžiui, Trakų autobusai vieni iš pirmųjų kainas netrakiškiams padidino dvigubai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo gegužės 1 d. pakėlėme bilietų kainas 50 proc., bet šios kainos nėra didžiausios Lietuvoje. Keturiolika metų mūsų kainodara buvo nesikeitusi ir mes tiesiog pasivijome rinkos diktuojamas sąlygas“, – pasakojo „Trakų autobusų“ direktorius Rolandas Lenkauskas.

Anot Trakų vežėjų, degalų kainų šuolis – didžiausias kada nors buvęs iššūkis.

Turėsime dar didesnės dalies maršrutų atsisakymą, turėsime brangstančius bilietus bei didžiulį visuomenės nepasitenkinimą.

„Žiūrint į šiandienines tendencijas, manau, kad tie 10 proc. yra tikrai maža suma. Jeigu viskas taip toliau įsibėgės, tai gali būti ir 20, ir 30 proc.“, – tęsė R. Lenkauskas.

Situacija su viešuoju miesto transportu irgi nieko gero nežada. Nors Kaunas ir Vilnius kainų dar sako nekelsiantys. Kaunas nusprendė gelbėtis vidiniais resursais, nors jau dabar „Kauno autobusų“ biudžeto skylė – viena didžiausių kada nors buvusių.

„Iki metų galo mums vien dėl energetinių išteklių brangimo trūksta įmonės biudžeto subalansavimui apie trijų milijonų eurų“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ vadovas Mindaugas Grigelis.

Kad nereikėtų branginti bilietų, „Kauno autobusai“ prašo Savivaldybės indeksuoti kilometro kainą, tačiau, kas bus rudenį, neprognozuoja.

„Jeigu dar degalai brangs, didės kaštai ir infliacija, tai yra vienas iš amortizavimo būdų – iš miesto biudžeto į mūsų įmonės biudžetą“, – tęsė M. Grigelis.

Keleivių vežėjus vienijančios asociacijos atstovai skaičiuoja, kad daugelis Lietuvos keleivių vežėjų liepą kainas didins mažiausiai 10 proc., tačiau tai, esą, tik lašas jūroje, nes įmonėms jau gresia bankrotai.

„Valstybė nemato reikalingumo išlaikyti tinklą. Sako, kad jeigu nepatinka, galit nevažiuoti. Tad turime labai didelį skaičių maršrutų, kuriuose nėra vykdoma veikla“, – kalbėjo „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.

Vien pernai bankrutavo per 300 įmonių.

„Turėsime dar didesnės dalies maršrutų atsisakymą, turėsime brangstančius bilietus bei didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. Noriu priminti politikams, jog nauji rinkimai ne už kalnų, tad gal reikėtų pradėti galvoti apie žmones ne tik prieš rinkimus“, – tęsė A. Burba.

Asociacija išsiuntė kreipimąsi valdžiai, prašydama taikyti kompensacijas Lietuvos keleivių vežėjams. Jeigu į tai nebus sureaguota, jau liepą tarpmiestinio susisiekimo bilietas autobusu iš Vilniaus į Kauną kainuos 10 eurų. Pajūrį iš sostinės pasieksite už 26 eurus, o iš Kauno į Klaipėdą – už 22 eurus.