Miške nėra mygtuko, kurį paspaudus atsirastų šiluma, šviesa ar geriamas vanduo. Visa tai reikia susikurti pačiam. Bet ar daug mūsų šiandien tai sugeba? Miške vyksta išgyvenimo stovykla. Jos dalyvės mokosi išsiversti be įprastų patogumų.
„Self expedition'“ organizatorius Mindaugas Milkevičius beveik dešimtmetį tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o ten įgytas žinias dabar naudoja organizuodamas įvairias išgyvenimo stovyklas. Jų paskirtis – ne tik pramoga, bet ir pasiruošimas ekstremalioms situacijoms.
„Tai nėra būtina, bet turėti tam tikrų įgūdžių, manau, yra visai pravartu. Ir, neduok Dieve, jeigu kalbėtume apie kažkokias X dienas, kurios galbūt neateis, aš labai noriu tuo tikėti, bet jeigu netyčia ateitų, bent jau turėtume mokėti išsisukti iš situacijos“, – sakė M. Milkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Organizatorius pabrėžė, kad patekus į sudėtingą situaciją svarbiausia – ramus psichologinis nusiteikimas. Kalbant apie išgyvenimo įgūdžius, pravartu gebėti užkurti ugnį.
„Įremiu ugnies skeltuvą į prakurą ir lengvai drožiu metaliuką. Tada padarau kelis stipresnius judesius ir, kai tošis pradeda degti, dedu didesnę jos dalį, paskui – dar storesnę. Iš karto po ranka turiu pasiruošęs pirmąjį sluoksnį, kurį po truputį galiu dėti ant viršaus. Kol kas neužmetu per daug, kad neužgesinčiau laužo, nes jam reikia deguonies“, – aiškino M. Milkevičius.
Anot organizatoriaus, turėdamas ugnies skeltuvą susikurti laužą nesunkiai gali kiekvienas. Tą patvirtina ir stovyklos dalyvės.
„Draugė pasikvietė mane į šias veiklas, tai tikrai norėjau išbandyti, nes pati mėgstu gamtą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tikrai sunku, bet jeigu turi reikiamus įrankius ir medžiagas po ranka, tai gali nebebūti iššūkis“, – pasakojo stovyklos dalyvė Gustė Taparauskaitė.
Gustė atvyko norėdama pagerinti ir orientavimosi miške įgūdžius. Tai taip pat įtraukta į stovyklos programą.
„Žemėlapyje pažymėti trys taškai, į kuriuos turėsite nueiti. Viename taške rasite ugnies skeltuvus, kitame – katiliukus, kuriuose turėsite užvirinti vandenį, o kad tą vandenį atsineštumėte čia, turėsite jo pasisemti iš upelio, pažymėto X“, – aiškino M. Milkevičius.
M. Milkevičius moko orientuotis vietovėje naudojantis popieriniu žemėlapiu ir kompasu, jei ekstremalios situacijos atveju nebūtų elektros, o kartu – ir interneto.
Antroji užduotis – surasti upelį ir paruošti vandenį vartojimui.
„Ėjome pagal žemėlapį, ieškojome vandens šaltinio, buvome pasiklydę, bet greitai atradome kelią. Iš tekančio upelio pasisėmėme vandens ir dabar filtruosime“, – pasakojo stovyklos dalyvė Ugnė Lelevaitė.
Organizatorius pabrėžė, kad nereikėtų gerti vandens iš stovinčio telkinio. O štai iš upelio pasemtą vandenį galima paruošti vartojimui atlikus tris veiksmus.
„Pafiltruosime per medžiaginį filtrą, tada vandenį virinsime mažiausiai vieną minutę ir dar įdėsime dezinfekavimo tabletę. Tada bus ganėtinai saugu jį ragauti“, – teigė M. Milkevičius.
Naujausi komentarai