Pirmadienį Vilniuje susitikę trijų Baltijos valstybių premjerai - Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas - susitarė, kad elektros tiltas iš Švedijos bus tiesiamas į Lietuvą.
 
„Apsvarsčius pažangą rengiant elektros jungtį su Švediją bei techninius, finansinius ir ekonominius aspektus, trijų Baltijos šalių premjerai sutinka, jog tilto maršrutas turėtų driektis nuo Švedijos iki Lietuvos krantų“, - rašoma trijų premjerų pasirašytoje deklaracijoje. 
 
Iki šiol Lietuva ir Latvija kelerius metus ginčijosi, į kurią šalį turėtų būti tiesiamas tiltas iš Švedijos, vadinamas „Swedlink“ projektu.
 
„Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad vardan bendro tikslo jos sugeba surasti visoms pusėms priimtinus sprendimus“, – po susitarimo pabrėžė A.Kubilius.
 
Susitarimas šiuo klausimu leis nedelsiant pradėti projekto „Swedlink“ įgyvendinimo darbus, kurie, kaip tikimasi, galėtų būti baigti vėliausiai iki 2015-ųjų.
 
Pasak Lietuvos premjero, jau šią vasarą turėtų būti pradėti Baltijos jūros dugno tyrinėjimai, būtini tokio projekto įgyvendinimui.
 
Europos Sąjunga šiam projektui skiria 175 mln. eurų (604 mln. litų). Jie turi būti panaudoti iki kitų metų pabaigos. Priešingu atveju ES šiuos pinigus atsiims. Visa „Swedlink“ įgyvendinimo vertė sieks apie 1,8-2 mlrd. litų.
 
Paklaustas, kodėl latviai galų gale atsisakė pretenzijų į tiltą, Latvijos premjeras V.Dombrovskis pripažino, kad tą paskatino susitarimas, jog dalis ES finansinės paramos šiam projektui bus panaudota stiprinat elektros tinklus vakarinėje Latvijos dalyje. Manoma, kad tam gali būti skirta iki 55-60 mln. eurų iš bendro 175 mln. eurų paramos paketo.
 
Estijos premjeras A.Ansipas atkreipė dėmesį, kad „Swedlink“ sujungs Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių energetines sistemas. „Todėl tai nėra tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Švedijos – projektas. Tai visų Baltijos ir Šiaurės šalių projektas“, - pastebėjo jis.
 
Baltijos valstybės susitarė iki 2012 metų įgyvendinti visų trijų šalių bendros elektros energijos rinkos projektą. 
 
Estų premjeras taip pat džiaugėsi, kad per kelerius artimiausius metus ketinama sustiprinti jau egzistuojantį elektros tiltą tarp Estijos ir Suomijos, vadinamąjį „Estlink“ projektą.
 
Be to, išreikšta politinė valia tęsti energetinio tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą.
 
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą nedelsiant pradėti Batlijos šalių ir Švedijos elektros jungčių projektą įvertino teigiamai. „Sveikinu šį susitarimą. Naujoji jungtis sudarys sąlygas Baltijos ir Šiaurės šalims prekiauti elektros energija“, - sakė Europos Komisijos narys A.Piebalgas.
 
„Europos Parlamentui ir Tarybai pritarus ekonomikos gaivinimo veiksmų planui, ES bus pasirengusi šiam projektui skirti didelę finansinę paramą,“ patvirtino A.Piebalgas.

Kalbėjo ir apie naujos atominės jėgainės statybą
 
Baltijos valstybių premjerų susitikime Vilniuje kalbėtasi ir apie numatomą naujos atominės jėgainės statybą Lietuvoje. Pasak A.Kubiliaus, artimiausiu metu įvyks Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame bus bandoma judėti į priekį tariantis dėl šio projekto įgyvendinimo.
 
Tikimasi, kad naują atominę jėgainę statys Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Iki šiol buvo susiduriama su įvairiomis politinėmis ir techninėmis kliūtimis, siekiant įgyvendinti šį projektą. Optimistiškais skaičiavimais, jėgainė galėtų būti pastatyta ne anksčiau kaip 2018 metais.