Lenkija ketina sumažinti slenkstį, nuo kurio tautinės mažumos galėtų naudotis specialiomis teisėmis, ir performuluoti Lenko kortos taisykles, rašo britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas leidinyje „European Voice“ paskelbtame straipsnyje.

Pasak straipsnio autoriaus, tokių žingsnių ketinama imtis atsižvelgiant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaro Knuto Vollebaeko rekomendacijas, kurios pateiktos Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl tautinių mažumų. Anot E.Lucaso, Lenkija gali numatyti, kad specialiam statusui gauti reikia, jog vietovėje tautinės mažumos sudarytų 18 proc., o ne 20 proc. gyventojų.

Tai suteiktų daugiau teisių naudoti gimtąją kalbą lietuviams Seinų valsčiuje. Pasak jo, Lenkija taip pat ketina performuluoti taisykles dėl Lenko kortos.Lietuvos pareigūnai ne kartą kritikavo Varšuvos sprendimą etniniams lenkams Lietuvoje dalyti Lenko kortas, kurios suteikia privilegijas Lenkijoje.

Kritikai sako, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas Lenko kortos savininkui keliamas lojalumo reikalavimas nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, prieštaringai vertinama, kad Lenko korta dalijama ne viso pasaulio lenkams, o tik gyvenantiems buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Pasak kritikų, taip 1940 metais okupuotos Baltijos šalys nepagrįstai statomos į vieną gretą su buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

E.Lucasas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolaidų švietimo srityje daro ir Lietuva.Jo nuomone, tai maži, bet pozityvūs žingsniai, kurių gali būti ir daugiau.„Galima daugybė kitų pozityvių žingsnių: Lenkija galėtų aiškiai parodyti, kad nebando daryti įtakos Lietuvos parlamento rinkimų rezultatams šį rudenį. O Lietuvos vyriausybė galėtų priimti Europos regioninių ir mažumų kalbų konvenciją“, - teigia jis.