Trečią dieną vykstančiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime diskutuota apie verslą ir jaunimo galimybes jame, emigraciją, ir jaunus žmones politikoje. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai sako pageidaujantys daugiau teisių formuojant gimtosios valstybės politiką.

Tautiečiai, gyvenantys už Lietuvos ribų, sako išvykę iš Tėvynės dėl įvairių priežasčių: vieni – laikinai mokytis, kiti – tiesiog užsidirbti, treti – įgauti daugiau profesinės patirties.

Dauguma jų aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenių veikloje ir sako žinantys , kuo gyvena Lietuva, žada čia grįžti ir norėtų dalyvauti valstybės gyvenime.

„Dėl ko esu Jungtinėje Karalystėje? Tiesiog susiklostė tokia ekonominė situacija, kuri taip lėmė. Bet jeigu būtų sąlygos, kurias iš tikrųjų reikia gal patiems susikurti, galima būtų jauniems žmonėms grįžti į Lietuvą“, – teigė Londono lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Vytautas Jackevičius.

„Lietuva man visada buvo svarbi. Paradoksalu, bet Amerikoje tapau itin dideliu Lietuvos patriotu. Ten intensyviai įsijungiau į lietuvišką veiklą ir visada norėjau pabandyti grįžti čia, daryti čia kažką nauja. Ir šiuo metus stažuojuosi „Investuok Lietuvoje“. Mano pirmutinis uždavinys – priversti arba išmokyti savo bendraamžius, kad eitų balsuoti ir taip dalyvautų valstybės valdyme“, – sakė Čikagos lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Paulius Vertelka.

Ar Lietuva pajėgi išugdyti ne tik savo politikos, bet ir Europos lyderius? Ar jaunimas turi galimybių dalyvauti politikoje ir kas trukdo? Ar jaunimas pilietiškas? Tokios šeštadienio diskusijų temos sutraukė daug dalyvių.

„Pasaulio lietuvių yra labai daug, jie labai įvairūs. Spėju, kad iš tų tūkstančių aktyvių ir veiklių žmonių, atsiras keletas, kurie norės keisti Lietuvos politinę sceną. Ir jie tai darys aktyviai, energingai ir veiksmingai“, – mano Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Tomas Marcinkevičius.

„Trūksta to, kad žmonės jų klausytų. Man atrodo, kad jaunimas turi naujų, gerų idėjų. Tačiau dėl to, kad jie jauni, žmonės juos truputį nustumia į šalį“, – teigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos  vicepirmininkė Giedrė Kazlauskaitė.

„Dažniausiai būna taip, kad ta nomenklatūra nustumia jaunuolius. Prie kiekvienos Lietuvos politinės partijos yra po jaunimo organizaciją, bet artėjant rinkimams jos neaktyvios. Aš pažįstu labai šaunių jaunuolių, kurie norėtų eiti į politiką, o ne tik likti tarptautinėse organizacijose, bet jų niekas neskatina“, – tvirtino Rusijos tautų draugystės universiteto Lietuvių studentų atstovybės prezidentė Marina Bespamiatnova.

Pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo tikslas – įgyvendinti globalios Lietuvos idėją ir spartinti modernios valstybės kūrimą.