„Lietuvoje viskas gerai, galite sugrįžti“. Tokių raginimų galima išgirsti Prienų rajone vykstančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, kuriame klausomasi žymių žmonių pranešimų, diskutuojama, pramogaujama.
Didelėje teritorijoje išsidėsčiusiose renginio erdvėse galima išgirsti kalbant ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, rusiškai. Įvairaus amžiaus jauni žmonės renkasi jiems patrauklią sritį – įdomią, rūpimą diskusijų temą, kūrybines dirbtuves, bendrauja su bendraamžiais palapinių miestelyje, klausosi muzikos, drauge sportuoja.
Nemaža dalis atvykusiųjų į renginį – Lietuvos lietuviai, amžiaus cenzo nėra. Kai kurie pabūti jaunų žmonių sūkūryje atvažiavo drauge su savo mažametėmis atžalomis.
„Net nežinojau, ko tikėtis iš šio renginio. Atvykusi įsitikinau, kad viskas labai įspūdinga, puiku“, – tvirtino penkerius metus Anglijoje gyvenanti Monika, kuri į pasaulinį renginį atvyko kartu su Londono lietuvių jaunimo sąjunga.
Merginos nuomone, šiuo susitikimu siekiama, kad naudingos patirties užsienyje įgiję jaunuoliai grįžtų į Lietuvą ir pritaikytų savo žinias.
„Mano išvykimą lėmė asmeninės priežastys. Bet po to ten prigijau, laikas labai greitai, nepastebimai prabėgo“, – atviravo Monika, prieš tai gyvenusi Šiauliuose. Lietuva jai tebėra vieta, kur „viskas sava“.
Londonietė prisipažino, kad vis dažniau savyje junta troškimą grįžti gyventi į tėvynę. „Pasiilgsti senų dalykų – žmonių, bendravimo, kultūros“, – pridūrė ji. Kita vertus, Monikos nuomone, jai, dirbančiai medicinos srityje, įsilieti į darbo rinką Lietuvoje būtų sudėtinga.
Diskusijoje apie lietuvių verslumą dalyvavęs Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Boguslavas Gruževskis patvirtino, kad jauniems žmonėms įsitvirtinti Lietuvoje yra sunkiau, nei kitose šalyse.
„Priėjome išvadą, kad lietuviai yra verslūs. Tačiau statistika liudija, kad Lietuvos darbuotojas, vertinant jo lojalumą darbdaviui, norą išsaugoti darbo vietą, yra gana prastas. Galiausiai prieita nuomonės, kad kaltas ne lietuvis verslininkas ar darbuotojas, bet aplinka. Juk Anglijoje ar Airijoje jauni lietuviai darbuotojai labai vertinami, laikomi labai darbščiais“, – tikino B.Gruževskis. Pasak jo, lietuviams kur kas lengviau pradėti verslą užsienyje.
Diskusijoje dalyvavę jaunuoliai teiravosi specialistų, kaip pradėti savo verslą Lietuvoje ir nesužlugti, nesidrovėjo klausti žinomų verslininkų jų sėkmės paslapčių. Kai kurie teiravosi, ar nebūtų galimybės pas juos padirbėti arba kad ir be atlygio įgyti praktikos.
Kita vertus, pastebėjo profesorius, renginyje akcentuojama ne materialinės gerovės siekiamybė, bet ir visuomeniškumas, padorumas, idėjos.
Keturias dienas jaunimas kartu su valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptaria strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieško konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų.
Penktadienio vakarą politikai, verslininkai, mokslininkai ir kiti žinomi žmonės, kurie renginyje skaito pranešimus, yra diskusijų dalyviai, moderatoriai, buvo pakviesti drauge pavakarieniauti ir tarpusavyje pagvidlenti aktualias temas.
Renginį organizuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija. Pirmą kartą surengtas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas vyks iki sekmadienio.
Naujausi komentarai