Atliekų deginimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsirūpinti elektra ir šiluma. Taip pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, apsilankęs Kopenhagoje pastatytoje šiukšlių deginimo gamykloje.

Yra iš ko pasimokyti

Danijos sostinės Kopenhagos Vestforbrændingo rajone pastatyta atliekų deginimo gamykla pradėjo veikti 1970 m. Praėjusiais metais ji sudegino 563 tūkst. t atliekų. Čia pagamintos šilumos ir elektros užtenka maždaug 80 tūkst. namų.

"Šiukšlių deginimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsirūpinti elektra ir šiluma. Danija tai suprato po Pirmojo pasaulinio karo, o Lietuva tik dabar privalo žengti pirmuosius žingsnius", – sakė energetikos ministras.

Per metus 5,4 mln. Danijos gyventojų sukaupia apie 14 mln. t šiukšlių. 65 proc. šių šiukšlių surūšiuojama (popierius, plastikas, stiklas) ir perdirbama, 25 proc. šiukšlių sudeginama ir tik 10 proc. atliekų, netinkančių nei perdirbti, nei deginti, patenka į sąvartynus.

Vestforbrændingo šiukšlių deginimo gamykla veikia ištisą parą, ištisus metus. Per savaitę čia šiukšles atveža apie 2 tūkst. šiukšliavežių. Šiukšlės pilamos į didžiulį bunkerį, o paskui specialiais griebtuvais keliamos ir beriamos į krosnį, kurioje degimo temperatūra siekia daugiau kaip 1000 laipsnių Celsijaus.

Smarvės nepajuto

Tokios gamyklos Danijoje jau seniai tapo ir visuomenės švietimo centrais – čia kasdien rengiamos ekskursijos moksleiviams, studentams, užsienio svečiams.

"Labai svarbu pačiam pamatyti, kaip veikia tokios gamyklos. Girdėjau daug argumentų, kad jos skleidžia smarvę ir išmetamosiomis dujomis nuodija aplinkinius gyventojus. Taip, nemalonus šiukšlių kvapas yra, bet tik uždaroje patalpoje, kurioje išpilamos šiukšlės. Čia nėra ko lyginti, tarkim, su Kariotiškių sąvartyno skleidžiama smarve. Šalia gamyklos joks kvapas nejuntamas, o valymo technologijos užtikrina, kad deginant šiukšles išskiriamas mažesnis anglies dvideginio kiekis, nei deginant dujas ar naftos produktus. Be to, moderni valymo įranga sudaro kone trečdalį įmonės investicijų", – teigė energetikos ministras.

Lietuvoje – tik projektai

Energetikos ministerija rengia atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo programą, kuri bus tvirtinama Vyriausybės nutarimu ir pradėta įgyvendinti nedelsiant.

Ši programa kelia ambicingus tikslus. Vienas jų – 5–7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastatyti rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas, taip pat svarstoma galimybė energiją gaminti iš nuotekų. Tokioms gamykloms statyti bus skelbiami viešieji konkursai.

Šiukšlių deginimo gamyklos jau galėjo stovėti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, bet projektai nejuda taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Kol kas įsibėgėjo Vilniuje ir Klaipėdoje planuojamų statyti gamyklų projektai, o Kaune tik diskutuojama apie tam tinkamą vietą.

Pirmoji atliekų deginimo gamykla turėtų atsirasti uostamiestyje, nes ten nebuvo sulaukta vietos gyventojų pasipriešinimo. Klaipėdoje termofikacinę elektrinę, kurioje pagrindinis kuras bus buitinės atliekos, statys įmonė "Fortum Klaipėda".

Kada galėtų būti pradėtos statybos sostinėje, kol kas neprognozuojama – projekto vykdytojams iki šiol nepavyko įtikinti vilniečių, kad šalia Gariūnų planuojamas objektas netaps dar vienu taršos šaltiniu.

Antrinė koncerno "Rubicon group" bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla vilniečiams pristatė patikslintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukė. Antrą kartą buvo patvirtinta, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.