„Visą sausio mėnesį situacija tikrai įtempta. Kiekvieną savaitę fiksuojami vis didesni susirgimų skaičiai, tačiau kol kas, kalbant apie ligonines, apie hospitalizuotų asmenų skaičių, tai tie rodikliai yra daugmaž stabilūs. Nors paskutinę sausio savaitę stebimas nežymus naujų atvejų, kai asmenims prireikė hospitalizavimo, gydymo ligoninėje, padaugėjimas, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė D. Razmuvienė. – Kuo didesni sergamumo skaičiai užregistruojami, tuo didesnė galimybė, kad atsiras susirgusių žmonių, kuriems nebepakaks ambulatorinio gydymo.“

Anot epidemiologės, tokia patirtis matoma kitose Vakarų Europos šalyse, kur omikron atmaina įsisuko žymiai anksčiau nei Lietuvoje.

Ji teigė, kad dabar neįmanoma nesusidurti su omikron atmaina. „Tai, ką mes matome, tuos dešimtis tūkstančių susirgusiųjų kiekvieną dieną, tie skaičiai tikrai artimiausiu metu dar augs, tai yra tik laboratorijų patvirtinti susirgimų atvejai, – kalbėjo specialistė. –  Žinome, kad yra labai daug besimptomių formų, yra labai daug žmonių, kurie jaučia, kaip jie įvardija, tik nedidelį simptomą, greičiausiai net nesikreipia į gydymo įstaigas, laboratorijas. Jų gali būti mūsų aplinkoje ir keturis penkis kartus daugiau.“

Jų gali būti mūsų aplinkoje ir keturis penkis kartus daugiau.

Pasak pašnekovės, žinant labai greitą omikron plitimą ir aukštą užkrečiamumą, sergamumo skaičiai tikrai gali būti dvigubai arba trigubai didesni.

Paklausta, ką mano apie galimą galimybių paso atšaukimą, epidemiologė teigė, kad Vyriausybė nuspręs, kaip elgtis toliau su galimybių pasu, bet mano, kad bus priimtos kažkokios kitos priemonės, kad būtų galima virusą valdyti.

„Kai jis taip plačiai išplitęs ir plis toliau, tai mano mintis tokia, kad galbūt bus leistas platesnis greitųjų antigenų testų naudojimas, kai žmonės juos galėtų atlikti savarankiškai. Bet čia vėl reikės žmonių sąmoningumo, kad, atlikęs greitąjį antigenų testą namų sąlygomis arba darbovietėje, tas asmuo, pamatęs teigiamą atsakymą, nesilankys nei susibūrimuose, dirbs nuotolinį darbą, stengsis laikytis rekomendacijų šeimoje“, – sakė D. Razmuvienė.

Anot jos, greitieji antigenų testai turėtų būti plačiau rekomenduojami, tačiau pripažįsta, kad tai būtų mūsų visuomenės sąmoningumo išbandymas.

Ar augant užsikrėtimų skaičiams, reikėtų galvoti apie bendrus ribojimus Lietuvoje ar vis dar reikėtų palikti savivaldybėms sprendimo teisę ir leisti joms pačioms tvarkytis?

Anot pašnekovės, dabartinėje situacijoje būtų geriausia, jeigu pačios savivaldybės spręstų dėl situacijos valdymo. „Tokių teisinių įrankių tikrai yra labai nemažai, tiesiog juos reikia taikyti. Kalbant apie protrūkius, kurių Lietuvoje registruojama daugiau (daugėja jų ir ugdymo įstaigose), ir savivaldos, ir ugdymo įstaigos turi tam tikrų teisinių galių, kad paskelbtų infekcijų plitimą ribojantį režimą, priklausomai nuo susirgusiųjų skaičiaus ugdymo įstaigoje, klasėje, sraute. Dabar tai ir yra daroma. Kai kurios mokyklos, klasės, srautai yra perkeliami į nuotolį, bet tai nereiškia, kad (taip turi elgtis, aut.past.)gretimos savivaldybės, kur ugdymo įstaigose yra palanki situacija, nėra sergančiųjų pagal tuos kriterijus, tai be abejonės jie dirba savo darbą, ugdosi kontaktiniu būdu“, – sakė D. Razmuvienė. Anot jos, lygiai tas pats galioja ir renginiams. 

„Dabartiniu metu bent jau tokio totalaus uždarymo tikrai nereikėtų, o savivaldybės gali rinktis lokalų – ar tai ugdymo įstaigos, ar tai renginio, ar darbovietės – uždarymą, nes tai yra pats optimaliausias ir geriausias variantas“, – teigė D. Razmuvienė.